Trečia dalis
Pavalgęs pietus, pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, sekmadienį būsiu išvestas į pragulą (1 valandos pasivaikščiojimas plytiniame 16 kv metrų garde po dangumi). Dabar turiu kankintis būdamas alkanas, laukti vakarienės 17:20 val.
Kadangi šis ėdalas neskanus, tai dauguma suimtųjų/sulaikytųjų su kuriais teko kalėti, suvalgo puse arba visai nieko, o kitką išmeta. Ir taip visi patiria alkio jausmą ir kankinasi. Dažnai skaityti, rašyti negaliu, nes kankina alkio jausmas, neina susikoncentruoti.
Man trečiadienį turėjo atnešti produktus iš parduotuvės, tačiau jų neatnešė. Pasakė, kad tu gausi ketvirtadienį arba penktadienį. Atėjo penktadienis ir aš negavau. Parašiau skundą dėl šios situacijos. Auklėtoja ir parduotuvė paliko mane likimo valioj. Maisto čia neužtenka, jeigu neturi pinigų ir niekas iš laisvės neperveda – kankinsiesi bado jausme.
Šiaip ne taip iškentęs sulauki vakarienės. Kankindamasis jos sulaukiau. Vakarienė: kepta žuvis, 100 g; bulvių košė, 200 g; burokėlių salotos, 100 g; duona (juoda) 100 g; margarinas 5 g; arbata su cukrumi, 200 ml. Ten net ne kepta žuvis būna – ten atšalusi silkė. Nuo tokios vakarienės aš niekaip nepavalgau. Prašiau direktoriaus, kad jis man padidintų du kartus vakarienės porciją, nes aš neprivalgau. Jis man net neatrašė, neatsakė. Jeigu laisvėje neturėtum artimųjų, draugų – nusižudytum čia. Nes išeiti iš kūno jau geriau, nei čia kankintis čia.
O pavalgius vakarienę prasideda didžiausia kančia, tragedija ir košmaras. Po valandos vėl pradedi norėti valgyti, o iki kito valgio 12-a valandų. Baigiu vakarienę valgyti 18 val., o pusryčiai 6 val. ryto. Visuomet vakare didžiausias apetitas, o kameroje, kurioje nusilupęs tinkas, drėgna, neturi šaldytuvo ir jokio maisto. Tada kažkaip turiu suimti save, kankintis iki kol ateis 22 val. ir eisiu miegoti ir dings alkio jausmas.
Vakare apie 21 val. visuomet pradedu girdėti, kaip staugia iš skausmo ir vienatvės kalinys iš kitos kameros. Jis staugia ir verkia tuo pačiu metu: „Viršininke viršininke! Padėkite prašau!!!” – man pačiam ašara rieda ir sunku tai valdyti.
Per skausmus ir kančias iškentę sulaukiame 22 val. Išjungia šviesas, įjungia naktinę lempą, kuri stipriai šviečia į akis ir neleidžia užmigti ir palieka tave likimo valioj per naktį. Tu sulauki vėl 6 val. ryto. Ir taip diena iš dienos.
Šokėjas
Be PatrauklusVyras.lt leidimo draudžiama naudoti ir platinti paskelbtą informaciją svetainėje PatrauklusVyras.lt kitose interneto svetainėse bei žiniasklaidos priemonėse
