Šį straipsnį rekomenduoju skaityti iš eilės, nuo viršaus iki apačios, pažiūrint visas nuotraukas, audio ir video medžiagą. Kitu būdu galite ko nesuprasti ir nebus taip įdomu.
Taip išėjo, jog penktadienį reikėjo mano vienam mokiniui važiuoti į Palangą darbo reikalais. Dar vakare, kai su drauge mėčiau į krepšinį, jis man paskambino ir sakė: „nu tai varom rytoj tada? Kelintą pas tave užvažiuoti?“. Viskas aišku buvo, jog važiuosime trise. Trečias be mano mokinio buvo vyras, iš to pat krašto kilęs, kaip ir aš. Tas pats akcentas, pažinota vaikystė, pažinotas Jurbarkas ir t.t – tai ponas Elmas. Dabar liko surasti ketvirtą žmogų, kadangi daug geriau yra važiuoti keturiese ir jeigu kas – dirbti grupėmis po du. Ketvirtą žmogų paėmiau Artūrą, nes jis man vienintelis paskambino, kiti buvo parašę sms ir vėliau. Jis pats pirmas paskambino ir sako: „aš noriu važiuoti su jumis į Palangą“.
Sėdome keturiese į automobilį ir išrūkome nežinia su kokia mintim, kas ir kaip bus. Prieš tai buvau paskambinęs kitam mokiniui, kuris visiškai neseniai buvo Palangoje. Jis papasakojo man Palangoje situaciją, daugmaž kaip kas. Sakė, jog Palangoje daug porų vaikšto. Pavyzdžiui būna vyras su dviem merginomis. Tokią grupelę yra labai patogu kalbinti, kada būni vienas Palangoje. Tačiau mums daug aktualiau buvo merginų grupelės, sudarytos iš 3-5 moterų. Mašinoje gal pusantros valandos kelyje kalbėjome, kodėl vienas esame kitam reikalingi ir kodėl važiuojame kaip komanda. Jokių kėlimosi, jokių rodymų kas yra geresnis, kuris geriau ten kalbina ar kabina merginas, tik bendradarbiavimas ir partnerystė. Važiavome, kaip komanda ir kiekvienas narys žinojo savo rolę, esmines taisykles. Viską kelionėje apkalbėjome ir vienas kito klausinėjome, kuriose vietose moterų viliojime jaučiamės silpniausi ir tas vietas bendrai vienas kito pagalba taisėme, kad būtų kuo mažiau spragų.
Atvykus į Palangą, kėlėmės į Neringą, sutvarkėme ten tai, ką reikėjo padaryti mokiniui. Vėliau grįžome į Palangą ir sutvarkėme visus kitus likusius reikalus, susijusius su darbu. Nuvažiavome pavalgyti. Ieškojome, kur gautume kebabų su didžiausia mėsos porcija. Prieini prie kebabų kiosko, mirkteli pardavėjai ir klausi: „o kiek pas jus gramų mėsos dideliame kebabe?“. Elmas surišo reikalus taip, kad viena kebabo darbuotoja pradėjo su juo flirtuoti ir pasakė: „aš tau į kebabą įspjoviau“. Mes su Artūru iš norėjimo gauti kuo daugiau mėsos, užsisakėme šašlykus už 17 Litų. Buvo sutarta, jog šašlykų bus 250gramų. Kai atnešė lėkštes, Elmas ir mano mokinys pradėjo juoktis. Jie sako: „chebra, man atrodo mes ekonomiškiau apsėjome :DD“. Iš to pykčio aš su Artūru pavogėme pledus iš kavinės , kuriais mus buvo apjuosusios kavinės darbuotojos :DD.
Nusprendėme eiti pamiegoti. Bandėme snausti pačioje mašinoje. Prisiminęs Gintarą Lunksnį ir jo seminarus apie išėjimą iš kūno, sėdėdamas priekyje miegojau, atsitapatinęs nuo kūno, nekreipdamas dėmesio į aplinką ir visai tai pavyko. Atrodo kad skraidžiau kokiam tai kosmose išėjęs iš kūno. Iš tikrųjų aš nei buvau išėjęs, nei ką, tiesiog mano fantazijos veikė. Bet už tat pavyko pamiegoti. Artūrui ir mano mokiniui pasidarė ankštą miegoti automobilyje, tai jie pradėjo miegoti tokiame miške :D. Su Elmu sėdėdami mašinoje belekaip žvengėme į žmonių einančių pro šalį žvilgsnius. Jie taip įsijautę į juos žiūrėjo, kai šie miegojo po medžiais, pasitiesę pledus iš kavinės 😀 ir apsijuosę vienas kitą :D.
Dieniniam žaidimui mums buvo visai nelikę laiko, o dar reikėjo atgauti jėgas naktiniam žaidimui. Kiekvienas vyras žino kiek energijos reikalauja kabinimas panelių naktiniuose klubuose. Norėdami atgauti energiją nusprendėme eiti ir išsimaudyti jūroje. Buvo labai vėjuota diena ir saulė tik protarpiais išlysdavo. Vienas kitam sakėm: „šoksi???, šoksim!”. Elmas mus pafotkino, kai mes šokom per bangas, kaip šaukėm, kaip mums vieniems priklausė visa Baltijos jūrą. Po iššokimo į jūra – energijos antplūdis buvo nerealus. Nors pūtė vėjas smėlį į akis tiesiog ir trukdė matyti vienas kitą normaliai, bet buvo nesvarbu. Kažkaip prisiminiau tokį dalyką – kuo labiau išeini iš komforto zonos – tuo daugiau gauni.
bėgame į jūrą
Jūroje
energijos pliūksnis kūnui
Grįžome išsimaudę po jūros prie automobilio ir jau „šokome“ į club style drabužius. Kaip yra smagu įlysti į marškinukus, kelnes, užsimesti švarką. Pasijauti, kaip žmogus :DD. Išvykome ir štai pirmoji pamatyta merginų grupelė. Artūras užkalbina grupelę merginų:
Viena mergina man sako: „aš mačiau tave kažkur“, aš sakau: „per teliką“. Šalia kitas vyras, lyg užsienietis mane užkalbina ir pokalbis eina apie tai, kaip jis nesitikėjo mane pamatyti. Galvoju negerai čia bus, jei kiekvienas atpažins :DD. Mergaitės buvo labai jaunos. Truputy pabendravę, atsisveikinome. Faktas buvo tas, kad žinojome, jog jas sutiksime kokiame klube šokančias. Buvo labai nustebęs, kaip Artūras puikiai jas visas sustabdė, pradėjo pokalbį ir jį tęsė, mums teliko tik prisijungti.
Netikėtai pamatėme, einančius žmones, kurie reklamavo Exit klubą. Sustojome, išlipome iš auto ir priėjome prie jų. Greitai gavome apyrankes, su kuriomis pateksime vos už 15Litų, kai tuo tarpu šiaip įėjimas kainuoja 50Litų. Buvome numatę aplankyti Exit, Disco Buddha, barus, kavines ir t.t.
Pirmasis klubas, į kurį užėjome buvo Exit. Eilėje stovėdamas pamatau seną mokyklos laikų pažįstamą Kęstutį. Maža ta Lietuva, kai pagalvoji J. Įeiname į klubą, kuriame jau mums įdavusios apyrankes merginos, buvo pasakiusios, jog Exit klube bus dvi salės ir vienoje iš jų mes tikrai galėsime sukti ir šokdinti merginas. Prasidėjo mūsų šokiai, šokdinome merginas. Mokinys Vytautas šoka nerealiai, suka veda, perduoda savo moterį man. Keičiamės partnerėmis, rodome spektaklį. Visiems smagu ir faina. Viskas buvo super gal kokias 30 minučių, kol merginų grupės nepradėjo valdyti dainininkai atvažiavę į Exit. Sunku tuomet yra su merginomis šokti, nes tuomet jos nori pasitaškyti atsisukusios į scenos atlikėjus.
Išėjome iš Exit. Važiuojame į Buddha. Kelių merginų grupelė, pasiimam jas, šokame, tarp Vytauto ir vienos merginos išsivysto meilė, mums kur kas prasčiau sekasi, nes mūsiškės varžosi, nesileidžia valdomos. Vytas pasiveda toliau, užmezga ryšį, bando su ja bučiuotis – tačiau ji vis tiek varžosi, nors ir atokiau nuo klubo, plius mes visi kiti buvom užėmę jos drauges. Vytas pasiima jos kontaktus.
Išėję lauk iš Disco Buddha klubo, automobilyje aptarėme viską ir priėjome išvados. Išvada tokia: jog į Palangą yra suvažiavę daug žmonių iš aplinkinių miestų, kaip Panevėžys, Kupiškis, Šiauliai, Šilutė, Jurbarkas ir t.t ir tuose miesteliuose žmonės yra konservartyvesni. Koks tu nori ten būk super duper viliotojas, padaryk savo super komandą, izoliuok ją nuo jos draugių, mokėk sukurti ryšį, kad labiau tavimi pasitikėtų ir tave pažintų, bet jeigu jos galvoje stovės nuostatos – „jokiais būdais nesileisti per pirmą kartą bučiuotis“; „jokiais būdais nesileisti liečiamai intymiau“, tai bus blokai, stabdžiai ir nieko tau neišeis. O tokių merginų yra pats didžiausias procentas. Kur kas Vilniuje, žmonės labiau atsipalaidavę, daugiau į užsienį panašesnių pažiūrų. Merginos būna labiau atsipalaidavusios, leidžiasi daugiau šokdinamos, valdomos, laisviau šneka, yra atviresnės intymiom temom. Todėl štancai yra daug didesni. Visgi visuomet reikia galvoti kokie yra merginų poreikiai ir elgtis į tuos jų poreikius.
Išėję iš Buddhos pasistatėme automobilį prie Basanavičiaus gatvės ir ėjome jau trise kalbinti merginų. Elmasbuvo pavargęs ir juokaudamas jis sakė: „aš jau izoliuojuos į automobilį pats vienas :DD“. Išėjome trise į Basanavičiaus gatvę ir akis užkliuvo už trijų einančių merginų. Jos atrodė labai seksualiai. Viena buvo apsiavusi juodas tympas ir ant aukštakulnių, kita raudonu sijonuku dengė savo kojas, trečia jei gerai pamenu juodą suknelę vilkėjo. Priėjome visi trys ir pradėjome jas šokdinti. Greitai susilaukėme susidomėjo ženklų. Vytas pasisodino ant suoliuko, pradėjo pokalbį, aš šiek tiek dar sukiojau, mokinau ją šokti, o Artūras lygtais irgi buvo pradėjęs pokalbį. Pajutome, jog šios yra ganėtinai nemažai išgėrusios.
Išsiaiškinau merginų poreikius į į tuos poreikius pasiūlėme pasėdėti prie jūros, apsijuosus vogtus iš kavinės pledus, atsigerti alaus, kurio mes dar turėjome automobilyje. Ši mintis panelėm labai patiko, tačiau reikėjo atsinešti maksimos krepšelį, kuriame buvo visas alus ir tie pledai. Tas krepšelis buvo automobilyje. Aš pasakiau, jog einu paimti tą krepšelį ir tuoj ateisiu. Nueinant tuo momentu į galvą atėjo mintis, jog Vytas ir Artūras gali neišlaikyti tų merginų susidomėjimo, gali pradėti nebekontroliuoti jų. Mašinoje ilgai šnekėjom, kaip flirtuoti, ką šnekėti, kaip elgtis, kad išlaikyti merginų susidomėjimą.
Bėgau paimti tą krepšelį, nuėjau visai ne į tą gatvę, kur buvo pastatytas automobilis. Užgaišau daug laiko. Šiaip ne taip radau automobilį. Prabudinau Elmą, jam pasakiau, jog su trimis merginomis nueisime prie jūros atsisėsti ir išgerti. Jis pasakė: „okey“. Buvo viltis prabudusi, kad kažkas gali išeiti. Svarbiausia mokiniams įgauti kuo daugiau patirčių.
Grįžtu su tuo krepšeliu ir matau, kad prie jų yra prisijungusi dar viena mergina, kuri dabar valdo grupę – tas tris merginas. Mano mokiniai stovi ir tik klausosi. Viliojime yra viena taisyklė – atėjusį naują žmogų į grupę, reikia kuo šilčiau priimti ir rodyti jam dėmesį. Tokiu būdu tu kontroliuosi tą žmogų ir neleisi tam žmogui kontroliuoti grupės. Jeigu jis pradės kontroliuoti grupę, tai tu tapsi stebėtojas, o ne spektaklis merginoms, ir joms greitai įdomumas kris ir jos nebenorės, jog tu būtum grupelėje. Neišlaikysi vidinės energijos. Šią klaidą atėjęs pamačiau, jog padarė mokiniai.
Ta nauja mergina atėjusi į grupę pilnumoje turėjo visų tų merginų dėmesį, pokalbio kontrolę. Tuo metu pagalvojau: „kaip trūksta Elmo ir jo ilgo liežuvio..“, pagalvojau: „Elmas taip būtų sušnekėjęs ir užmalęs liežuviu su ta nauja pana“, tačiau tai buvo per vėlu. Palikome tą grupelę ir grįžome pas Elmą
Sumuojant viską: buvo puiki ir labai įdomi patirtis. Vertinkime patį procesą, o ne galutinį rezultatą. dirbome kaip komanda, vienas kitam padėjome. Buvome kaip partneriai. Puikiai visi šokom. Su keliomis panelėmis pavyko užmegzti kažką daugiau. Iš vienas kito išmokome daug. Vienas kitą palaikėme ir motyvavome. Pabandėme Palangą ir dabar žinome kokia ten situacija. Išsiaiškinome klaidas, kurių kitą kartą nedarysime. Įsitikinome, jog atvažiavus į Palangą būtina kažkur apsistoti, nes reikia atgauti prieš klubą jėgas. Supratome ir suvokėme, jog šalta ir banguota jūra – puikus energijos šaltinis. Įsimylėjome Lietuvos sostinę – Vilnių dar labiau ir pamatėme, jog reikia džiaugtis tuo, ką turime Vilniuje.
