Sveiki, čia yra mano nepažystamos moters laiškas. Šį laišką man atsiuntė žmogus, kažkada pirkęs mano knygą. Čia pateikta moters nuomonė ir mano analizė.
Nežinau, ar pasaulis kažkur ritasi.. Žinau, kad manasis vyrų-moterų santykių atžvilgiu, tikrai kažkur ritasi..
Vyrai nežino, ko reikia moterims.. Aš irgi nežinau. Žinau, ko reikia man – meilės, pagarbos, stabilaus pagrindo/saugumo ant besisukančios žemės (pastaba: stabilus pagrindas man – tiek finansai, tiek tikėjimas, kad šalia esantis žmogus irgi nori to paties, stengiasi taikyt į tuos pačius vartus, t.y., kad mes turim bendrą tikslą. Bent vieną. Esminį.), ir dar palaikymo. Palaikymas yra ypač svarbus. Baisiai nemalonus jausmas apima, kai IŠSIRINKTASIS tam tikroje situacijoje yra prieš mane, palaiko, kitą pusę.. aišku, nekalbu apie futbolo ar krepšinio varžybas, kalbu apie realias su kitais žmonėmis susijusias situacijas. Aš norėčiau, kad mano žmogus būtų savas man ir palaikytų mane prieš kitus net tada, kai esu neteisi. Man nepatinka, kad JIS kalba su kitais, kokia aš neteisi (švelniai tariant). Tada jaučiuos pašalinė. Taip, JIS teisinasi, kad yra objektyvus.. Na, bet saviem žmonėm tas objektyvumas netinka.
***
Šiuolaikiniai vyrai turbūt tikrai yra išlepinti kai kurių moterų skleidžiamų feminizmo idėjų. O taip. Toks jausmas, kad vyrams tas feminizmas jau patinka. Jie nebesiveržia namie įkalt vinies, parvežt savo moters namo, kai lyja ir ne tik, o kai kurie net tikisi, kad moteris bare pastatys jiems išgerti! Hm, vienas bare man gėrimą nupirkęs vaikinas paskui davė užuominą: „o gal man dabar kokį gėrimą nupirksi..?“.. Apšalau..
Aš visom keturiom už, kad moteris turi sugebėti save išlaikyti, tiek perkant gėrimą, tiek mokant mokesčius už butą. Aš tai galiu ir man tai patinka. Patinka jausti, kad aš galiu. Patinka, kad nereikia prašyti pinigų vyro ar būti išlaikomai. BET, mano supratimu, vyras turi sugebėti išlaikyti moterį ir bare užmokėti už jos gėrimus. Tikrai nieko tokio, kad vieną kitą kartą už gėrimus teks sumokėti man. Už draugo/vaikino/mylimojo gėrimus, bet, jei tai vyks nuolat, tuomet vyras mano akyse kris.. Beje, pabrėšiu, kad užmokėti už vyro gėrimus nematau nieko blogo, jei tai savas vyras. Ir, jei tai tik išskirtiniai atvejai. Jei vyras pradeda TIKĖTIS, kad už jį užmokės moteris, o jei tai dar svetimas vyras.. jis save žemina. Moters (įtariu, kad ne tik mano) akyse, jis krenta.. krenta jo vertė…
***
JIS: „Tu esi ligonė, nenormali, tramdyk savo pavydą“.. Ar aš pavydžiu? Galbūt pavydžiu. Bet, jei pavydžiu, tai tik JO dėmesio kitoms moterims. Ir tik tada, kai to dėmesio kitoms (bet kokia forma) yra rodoma daugiau nei man. Pvz., man komplimento nepasako, o po kitos merginos nuotrauka rašo, kad ji graži. Na.. gal vaikiška, bet man tai labai daug. Mane tai smukdo, gniuždo.
Ir man būtų visiškai vienodai, ką jis rašo po tų merginų nuotraukomis, ir ką ten „laikina“, jei jo dėmesio užtektų man. Jei būčiau tikra, kad vis tiek jam aš labiau patinku, kad aš vis tiek esu arčiau širdies, nesvarbu, kad ir kaip gražiai ta kita mergina atrodytų. Aš JAM tai sakau. JIS nesupranta. Sako, kad aš esu nesveikai pavydi.. Na, nepavydžiu aš tiek.. man tik reikia dėmesio.. Ir, atrodo, tiek nedaug jam reiktų padaryti, kad aš būčiau laiminga, kad šypsočiaus.. reiktų tik dažniau (ne per dažnai) apkabinti, ar pabučiuoti. Ir viskas. Bet ne, tai JAM yra per sunku. Na, matyt, jam nesinori tiek manęs liesti.. Tai ko tada jis vis dar šalia..
***
Pažįstu vieną vaikiną „iš senovės“. Taip, „iš senovės“ reiškia, kad jis yra galantiškas, mandagus, dėmesingas, gerbiantis. Su juo jaučiuos silpnesnė. Taip ir noriu jaustis. Istorija: man skaudėjo gerklę. Jis pasiūlė į mišką. Sutikau. Girdė mane pienu su medum..
Kitą kartą aš pasiūliau jam į gamtą. Nuvežė. Stovėjom skersai kelio sruvenančiame šaltinėlyje ir gėrėm vyną
Kodėl aš ne su juo? Jis per geras! Per geras ne ta prasme, kad taip mane lepino ir gal lepintų, o ta, kad jam trūksta to seksualumo.. šarmo.. Jis būtų idealus vyras – ramus, nekonfliktiškas, pozityvus, įdomus, menininkas, sumanus.. Bet va, jam trūksta kažkokios ugnelės gyvasties.. Jis per daug gyvena savo meditacijų pasaulyje.. Neįsivaizduoju linksmybių su juo. Tai va.
***
Emocijos – labai subtilus reikalas. Milimetru pakrypsta ne į tą pusę ir viskas, blogai, nepatinka. Manau, kad moterims tai jaučiasi labiau. Jos jautresnės. Taip sako. Aš galiu pasakyti, kad aš tai tikrai jaučiu.
Sunkoka sutikti tą žmogų, kuris tilptų į mano milimetrinę emocijų skalę. Todėl, radus, kas jaudina, labai nesinori prarasti. Gal todėl ir vis bandau taisyti esamus santykius su JUO. Nors gal ir beprasmiškai. Žinau, kad žmogaus nepakeisiu, jei jis ne toks emocingas šiaip, arba, jei aš netelpu į jo emocijų skalę.
***
Jei žmogus netelpa į tavo emocijų skalę, tai paleisk jį. Vyriškai, tvirtai. Jei nepaleisi, bijodamas likti vienas, ar, kad dviese smagiau vakarienę gaminti, tuomet santykiai virs tampymųsi. Jei žmogus tau brangus, nenori jo prarasti, tai būtinai tai rodyk. Būtinai. Kitaip atsiras pavydas, abejonės, ir tas žmogus pradės jaustis blogai, neužtikrintai. Ir čia visiškai netinka tas vyrų požiūris, kad, jei nepatiktų, nebūčiau su tavim. Turi tai RODYTI, išsakyti.
Išvis visų svarbiausia būti atviram. Ką jauti, tą ir sakai. Kad viskas būtų aišku. Tada kitas žmogus gali rinktis, ar jam tai tinka.
Analizė
Ji rašo: “Nežinau, ar pasaulis kažkur ritasi.. Žinau, kad manasis vyrų-moterų santykių atžvilgiu, tikrai kažkur ritasi.. Vyrai nežino, ko reikia moterims.. Aš irgi nežinau.“ – teisingai, taip yra iš tikrųjų, nes prieš šimtą metų viskas buvo gerai, dabar vyrai nebežino savo rolės santykiuose. Vyro rolė – kryptis, tikslai, žinojimas kur turi vesti jų santykiai. Vyras yra laivo kapitonas tarpusavio santykiuose, o moteris to laivo keleivė. Vyras pasiima ją į savo gyvenimą ir jiedu keliauja. Moteris pati nejučiomis kartais bando perrimti laivo vairą ir silpnesnis vyras tai jai leidžia. Ko pasekoje sugriūna santykiai. Vyras niekada negali išskysti, ištežti. Vyras, kai moteris bando perrimti vairą, jis pasiima situacijos kontrolę, nusiveda ją į virtuvę, užsikelia ant stalo ir nubaudžia. Kodėl dabar vyrai tokie patižėliai tampa? – nes jie nemato pavyzdžio. Jūs pažiūrėkite, kokiose jie šeimose augo. Ar ten buvo vyriškas, dominuojantis, turintis stiprų mąstymą patinas? Nebuvo. Jie pavyzdį ėmė iš mamos arba iš savo vyresnės sesės. Kraupu ir juokinga. Juose atsirado moteriškų savybių – jautrumas, švelnumas.
Sėkmingiausi vyrai santykiuose su moterimis yra tie, kurie nuaugo gerose šeimose, kuriose jie buvo mylimi ir matė vyrišką tėvo pavyzdį. Tėvo, kuris pasiimdavo i medžioklę, kuris drąsiai atsidaręs automobilio langą sakydavo: „tą piščiau, tą ne, šitą irgi piščiau, o tu sūnau, pistum ją?“. Ką galima išmokti iš tėvo, kuris net bijo stipresnį žodį pasakyti? Kuris net pats nesijaučia vyru? Kuris atrodo į moteris žiūri, kaip į svetimą rūšį arba tokią pačią kaip ir jo rūšis. Jis su savo sūnum turi drąsiai bendrauti, nors tai motinai gali ir nepatikti. Jo tėvas turi spinduliuoti patininškumą, vyriškumą. Priešingu atveju berniukas užaugs visiškai nesuprantantis kas yra moterys ir kas yra vyriškumas. Vyras berniukui augančiam turi kuo daugiau rodyti savo pavyzdį, kaip jis siekia tikslų, kokia yra jo kryptis ir misija gyvenime, kaip jis tinkamai bendrauja su savo žmona – jo motina. Tėvas jam turi pasakoti apie automobilius, ginklus, rengti jį vyriškai, – daryti iš jo vyrą, ir DUOTI DUOTI JAM KUO ANSKČIAU DAUGIAU SAVARANKIŠKUMO. Savarankišmumas berniukui suteiks vis daugiau ir daugiau pasitikėjimo savimi.
Aplamai sėkmingiausi berniukai užauga tose šeimose, kuriose jie buvo giriami, skatinami, o ne kuriems su diržu per šikną davinėjo ir sakė: „nedaryk to, nedaryk ano“. Berniukai, kuriem tėvas neįstatė ribų. Jei būna nagli ir pas juos nėra net tokio požiūrio ar mąstymo – kad gali nepasisekti, nepavykti. Jie neturi net tokios minties, kad neišdulkins tos patelės, kad nepadarys to verslo, kad jam pasakys „ne“. Pas juos nėra nesėkmės minties. Arba, kaip Gintaras Lunksnis sako – nėra nesėkmės programos. O ką daryti, kai tėvas bus nevyriškas, nespinduliavo patiniškumo, buvo silpnas? VIENINTELIS BŪDAS – PERSIPROGRAMUOTI. Susipažink ir bendrauk su vyriškais vyrais ir žiūrėk, kaip jei elgiasi su moterimis, kaip jei mąsto apie verslą. Lietuvoje tokį vyrą pažįstu vieną – Gintarą Lunksnį, stiprų, vyrišką, turintį stiprų požiūrį ir neiškeliantį moterį aukščiau savęs. Jam šis pasaulis – iš vis cirkas ir lėlių teatras, kaip jis sako. Jis yra atsipūtęs ir „lafa“ kalęs, taip kaip ir turi būti. Gintaras aplamai ir tikras Alfa, kuris neskiedžia, o sako tiesą, kurią logiškai nuneigti galite patys pabandyti. Aš pats iš Gintaro daug go išmokau ir jeigu koks berniukas augtų prie jo, jūs pamatytumėte, kas per SĖKMINGAS PATINAS iššaugtų. Pas jį nebūtų jokių kompleksų, o pasitikėjimas savimi, meilė, atjauta lietųsi pro kraštus. Taigi vyro problemos jau būna pradedamos jiems diegti vaikystėje.
Ji rašo: „. Aš norėčiau, kad mano žmogus būtų savas man ir palaikytų mane prieš kitus net tada, kai esu neteisi.“ – matot, ji pati vaikystėje to norėjo. Ji trokšta ir dabar to. Geriausi santykiai namuose yra tokie, kuriuose vienas kitą giri, nemenkini, iškeli. Aišku ir pabrėži kur koks nekorektiškas elgesys, bet „nebambi“ pastoviai ir nemėtai purvų ant savo sugyventinio. Prisiminkite visus savo geriausius draugus. Ar jie jus kritikuoja? Ar jie jus menkina? Jie, atvirkščiai, jus iškelia ir jūs norit būti prie jų.
„Šiuolaikiniai vyrai turbūt tikrai yra išlepinti kai kurių moterų skleidžiamų feminizmo idėjų“ – teisingai autorė sako. Vyrai, feminizmas – moterų svajonė, kurios pačios nesupranta, kai tai joms pačioms būtų pražūtis, aš jums pasakysiu. Tai kas moters galvoje būna milijonus metų įdiegta evoliucijos (atsakyti į dominuojantį, stiprų, Alfa vyrą), kažkoks feminizmas – to neiššims. Ir moteriška moteris (švelni, seksuali, nuolanki, vilioklė, statanti savo užpakalį ir žiūrinti seksualiai į vyrą, kol ji pas ją ateis ir ją gerai.., pamaiva, truputį neprieinama ir t.t.) visuomet mėgo, mėgsta ir mėgs vyrus, kurie jaučiasi už ją viršesni, stipresni.
Nors jos žodžiu taip norėtų sakyti, kad vyras turi skaityti moterį lygią, bet jūs paklauskit Gintaro Lunksnio jam į akis, ar bet kurio kito sėkmingo vyro su moterimis, kad jis nuoširdžiai atsakytų, ar jis labai iškelia moterį (laksto su gėlėm paskui ją, dovanoja gėles, lepina dėmesiu, saldžialiežuvauja), gal jie ir atsakys, kad skaito jas lygias, bet jų kūno kalba sakys: „aš niekuomet nepriklausiau nuo moterų ir neiškėliau jų virš savęs“. O kuo tu tikėsi? Jo žodžiais ar kūno kalba? Aš kūno kalba tikėsiu.
Tačiau, moterys, tokių vyrų nori, tai kame čia prikolas? Tie visi gėlininkai bėgioja paskui jas, o šitie šikniai plekšteli, dar pasako kokį žodį: „nu Anakonda, su kokiais veltiniais tu šiandien??aaaaaa?“ – ir moterims tokie prikolai patinka. Ir labai patinka. O kodėl? O todėl, kad jei flirtuoja, jaučiasi saugūs savo kailyje ir YRA NEPRIKLAUSOMI NUO MOTERS REAKCIJOS IR APLAMAI NUO SANTYKIŲ SU JA.
Pratęsiu analizę kitame straipsnyje.
