Vienas iš svarbiausių Alfa Vyro bruožų yra turėjimas aistrą savo gyvenime. Kas iš tikrųjų yra aistra?
Aistra yra kūrybingumo energija, įkinkiusi tave judėti į priekį ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Tai yra rezervas energijos šaltinio, kai tau jo pritrūksta. Tai tarsi stipri audra, pučianti tau į nugarą ir neleidžianti sustoti. Aistra yra pats didžiausias motyvatorius pasiekti užsibrėžtų tikslų gyvenime.
Tik pagalvok apie aistros paimtus vyrus, kurie savyje rado motyvuojančią jėgą lipti ir siekti ir jie negalėjo sustoti. Aleksandras Didysis, Nelson Mandella, Spethen Spielberg, Martin Luther King, Jr. Steve Jobs, Abraham Lincoln, Michaelangelo, Socrates, Bruce Lee (rašau angliškus vardu ir pavardes, nes žinau, jog vesi į google).
Sąrašas yra nesibaigiantis. Jų įtaka ne visuomet buvo teigiama kitiems žmonėms, įskaitant brutalia jėga pasižymėjusį Adolfą Hitlerį. Šis žmogus privertė daugybę žmonių iškentėti pragariškus skausmus, netekti artimųjų, tačiau jo jėga ir charizma privertė žmoniją pakilti į „dar didesnius aukščius“, padaryti krūvą naujų atradimų ir pasiekimų mokslo srityje. Visi šie išvardinti vyrai, turėjo vieną dalyką gyvenime, kas juos vedė į priekį – AISTRĄ.
Vyrų gyvenime didžiausia aistra būna:
- Moterys ir seksas (vienas diždiausių motyvatorių siekti ir gyventi)
- Sportas (varžybos ir įrodymas, jog jis stipriausias)
- Darbas (karjera, kopimas karjeros laiptais)
- Turtai
- Statymas ir kūrimas
- Nuotykiai ir tyrinėjimai
- Religija
Tu, mano Alfa Vyras kompanione, taip pat turi rasti savo gyvenimo aistrą, kuri tave stumtų ir mobilizuotų. Ir svarbiausia, jog ta pirmoji aistra netaptų moterys. Tu turi turėti kitą aistrą, kuri tau suteiktų pasitikėjimo savimi ir stabilumo. Bėgiojimas pagal mergaites ir stengimasis užsigydyti savyje emocinę skylę būnant vienam ir neturint šalia moters, tau neduos gyvenimo kokybės. Negalėjimas būti be merginos reiškia turėjimą savyje emocinę ydą, kurią turėtų kompensuoti moteris.
Turėjimas gyvenime aistros priverčia tave gyvenimu mėgautis 17 valandų per parą. Likusias septynias valandas miegi. Žinoma miego valandos svyruoja nuo kiekvieno žmogaus individualiai. Tu turi rasti optimalų, ne per didelį ir ne per mąžą valandų skaičių. Nepiknaudžiauk miegu, nes papildomas pusvalandis po žadintuvo išjungimo tau nepridės jėgų, o tu tik prarasi pusvalandį. Paskaičiuok kiek tu prarandi per metus, jei per dieną prarandi 30 minučių laiko. Alfa Vyras suvokia jog laikas – brangiausias turtas. O turėjimas aistros gyvenime palengvina tavo kėlimąsi, nes tu NORI keltis. AISTRA SUTEIKIA TAVO GYVENIMUI REIKŠMINGUMO.
Darbas, kurį tu dirbi dėl pinigų, nenoriai tave verčia rytais iš lovos. Būna tokių dienų, jog atrodo viską paaukotum, kad tik nereiktų į darbą. Aš pilnai tokius žmones suprantu, jog tuo metu jie neturi kito pajamų šaltinio. Tačiau darbas, kurį tu dirbi tik dėl pinigų, realiai tau leidžia tik išgyventi, bet tuo pačiu braukia metus iš tavo gyvenimo. Jis niekada nevers tavęs tiek tobulėti, kaip darbas kurį dirbdamas jauti aistrą.
Žmonės dirbantys darbą tik dėl pinigų gyvena kiekvieną dieną 8 valandomis „mažiau“ už tą žmogų, kuris turi gyvenimo aistrą. Papraščiausiai darbo kaliniui tos 8 valandos yra sunkus ir nemalonus darbas. Tačiau jį motyvuoja tai, kad neužilgo darbas baigsis ir jis galės pagaliau atsipūsti, pagulėti ant sofos ir pažiūrėti televizorių. Jį motyvuoja tai, jog kiekvieną mėnesį jis gaus fiksuotą atlygį ir jam nereikės sukti galvos. Šis darbininkas galvoja 8 valandas, tuo tarpu aistros apimtas žmogus galvoja 24 valandas per parą, atimant miegą. Toks yra skirtumas tarp šių žmonių ir tau teisė rinktis, kokiu keliu eiti.
II dalis štai čia
kas tiesa tas tiesa, geras straipsnis, pritariu 99,9 procento nes zinau apie ka eina kalba ir viena ir kita busena gyvenime esu patyres praktiskai, kazkada zaidziau krepsini tai buv mano gyvenimas, mano gyvenimas buvo vienas zodis – krepsinis, imesk i krepsi tai 11 dievo isakymas, ir as imesdavau i diena maziausiai po 8 valandas praleisdavau treniruodamasis , as gyvendavau eiksteleje, viena syki dar mokyklos laikais gal kokioj 11 ar 12 kl nuvaziavau i kases sale vietoj pamoku, praejau pro sarga prisiregistravau, ir nuejau paemes kamuoli, buvau vienas buvo ankstus rytas, as meciau.. meciau.. meciau.. be sustojimo.. laikas tarytum sustojo.. o as vis meciau, mazdaug po 5h pas mane per ilga kooridoriu atejo sargas ir iejo iaikstele, ir pasake: „atejau paziureti ar nenumirei” sargas sudvejojo kadangi ejo valandos o as kaip nepraejau pro ilgaji kooridoriu taip ir neprainu, sargas pradejo iatrineti kad kazkas ne taip, kad kazkas atsitiko, ar jums kam nors yra taip buve? juk turetu buti atvirksciai, bet sargas anksciau negu as pavargo nuo mano zaidimo, ka daro aistra? ji traukia zmones prie taves, tu tampi neiiniu, visi nori ateiti ir bent jau i tave paziureti.. aisku tai is dalies buvo didelis fanatizmas, o fanatizmas daznai priveda prie laukiamo ar nelaukiamo katarsio sprogimo, esi lyg potenciali bomba, tuo laiku man nereikejo statytis zadintuvo, nes as atsikeldavau dar pries ji, knygos filmai laikrasciai iri t t. buvo tik susija su krepsiniu, net ir sapnuose zaizdavau kasi, daznai treneriai reikedavo mane isprasyti is eiksteles, jau visi budavo iseja, ir trenerijis jau persirengias, atsistodavo tarpduri ir sakydavo: „nu Minde davbai baigiam jau sendien” o as atsakydavau: „tuoj treneri dar viena metima, paskutini” po poros minuciu trenerisvel ateidavo i aisktele: „Minde baigiam jau siendien” as atsakydavau : ” treneri dar paskutini metima” stai kas yra aistra.. viena is paskutiniu musu treniruociu pries savo mirti, treneris persirenginejo kitoje aikstele, berods avesi batus ir pan.. as sedejau kitoje puseje.. jis suktelejo: „zinai Minde pe visasa savao trenerio kariera nemaciau tokio, taip atsidavusio zaidejo kaip Tu” sitaip pasake 60 su trupuciu metu senis kuris visa savo gyvenima treniravo krepsininkus.. veliau baigiau kariera, nors gal ir buvo proga paulti i koki nors kiek rimtesni kluba bet nustojau zaides, ir neuzilgo pastebejau kad nebeturiu gyvenime aistros man pasidare vis sunkiau keltis is ryto is tos susiktos lovos, galiausiai pradejau keltis apie pietus dar veliau po pietu, apaugau seveliura iki peciu, nebeliko tiklso motyvacijos judeti, o kam jei nera aistros nera to del ko tai dariau anksciau, mano treneris buvo mires komanda isirus, net ir ta sena kases sale kurioje praleisdavau daugiausia laiko kazkas perpirko perestoravo.. is kitu klubu pasitraukiau taip pat.. .. mano dienos buvo labai paprastos, sededavau iki isnaktu o kartais netgi iki ryto prie kompo, geimindavau narsydavau internete, keldavausi jau nebe po pietu o vakare, net tikslaiai nebezinodavau kokia sendien diena , tisa sakant man per daug ir nerupejo, niekur nedirbau, budavo truputeli pastudijuodavau nueidavau i viena kita paskaita kad sukrapstyti teigiam minimalu bala kad nuo manes visi atsiknistu, apie rytinius ir vakarinius krosus kurios begiodavau anksciau buvo galima seniai pamirsti, darbar gyvenau sesliai, kaip kos katinas, valgydavau, miegodavau, sededavau prie kompo, dar retsykiai nuleisdavau skystyma, rytais miegodavau apsikabines pagalve nes drauges neturejau, bet pasikalbedavau ir su pagalve, sakydavau nagi zuikuti dar pagulekim juk toks ankstus rytas, padarysiu tau pusricius, netgi ja pabuciuodavau.. pagalve buvo labai gera mano mergina, tikros gilaia viduja nenorejau, nes ji tik vargas butu, reiktu su ja tasytis visur, + dar ja susirast reikia, o kad tai padaryt reik isnest savo apzelusia subine iis namu, o as ir iki parduotuves tingedavau nueiti arba suni pavedzioti.. supratau kad taip negerai, tad statydavau pora zadintuvu bet abu suskambedavo o as visteik likdavau lovoje, kartais negti pasivargindavo is lovo islipti ir isjungti zadintuvus kuriuos spec padedavau kambario galia.. o isjungias vel lipdavau i lova ir miegodavau.. miegodavau.. miegodavau.. o kodel gi ne juk nera prasmes keltis, nera del ko.. i lova net bijojau paziureti ji man atrode kaip giltine, kaip baisiausias mano gyvenimo demonas, as bijojau uzmigti nes zno jau kad tada pramiegodiu kokia 15 savo gyvenimo valandu, todel kartais is vis neidavau miegoti, man atrodydavo kad mano lova nori mane nuzudyti, sunaikinti atimti mano gyvenima, as bijojau kad pramiegosiu visa likusi savo gyvenima.. nustojas zaisti as uzgesau, manyje nustojo tryksti energija, tada zinojau ko noriu is gyvenimo, mano tikslas buvo patekti i NBA .. norejau tapti geriausiu krepsininku pasaulyje ir man buvo nusispjaut kad kiti nusijuokdavo kai as jiems tai pasakydavau, bet kai nustojau zaides, as praradau ta tolima tiksla, kadangi jis buvo labai toli tai as turejau link jo labai greaitai judeti, tikslui dingus, as sustojau, nafik man begti jeigu nematau kur, jeigu nematau finiso tiesiosios, kokia tada apskritaiprasme begti , geriau tda eiti,arba isvis prisesti ant suoliuko ir sedeti, nors po truputeli man pavyko susigrazinti aistra bet net ir po siai dienai neturiu tokios aistros kokia turejau, bet siuo metu bent jau esu per viduri aistros klausimu.. taigi teko patirti gyvenime visas tris busenas, 1.aistros apogeja.. 2.aistros visiska neturejima ir 3 vadinkimaukso viduriuka normal busena (nors dar 100 proc nera visduriukas kartaip jauciasi isokanti fanatizmo kibirkstele arba noro nuleisti rankas) Is savo praktikos galiu pasakyti kad aistra kone butinas dalykas, jeigu nori gyvenime tikrai kazka pasiekti ir ne tik kad pasiekti bet gyvenyi pilnavertisai ir buti laimingu, myleti tai ka darai.. tada uzmigsi noriaia ir kelsisi noriai uzmigdamas noresi kad kuo greiciau atietu nauja diena, o prabudes noresi kad kuo ilgiau ji testusi.. stai tokie bairiai apie aistra.. kurie visi is mano asmen praktikos.. taigi KELKITES!
Perskaičiau iš karto pamatęs komentarą. Aš įsivaizduoju, kaip tau rašant atgimė tavo praeitas gyvenimas :)). Išgyvenai dar kartą jį, bet jis greitai buvo apsėstas pagalve ir giltine :D. Jeigu Mindaugai nieko prieš, aš norėčiau sudėti lietuviškas raides į tavo istoriją ir įdėti į puslapį, nes tai yra neįkainojama patirtis ir paskata kitiems vyrams :). Deal?
oki seni.. gali det 😉