Šiame straipsnyje aš papasakosiu, kaip mano mokinys kabino vieno iš Vilniaus prekybos centrų parduotuvės direktorę. Einant „Ozo“ koridoriumi mano akis užkliuvo už juodą sijoną vilkinčios seksualios moters kūno. Ji avėjo juodus aukštakulnius. Ji tikrai buvo karšta ir ėjo lėčiau ir mandriau. Tokiai norisi paimti gerai už plaukų, įremti galvą į sieną, pakelti sijoną ir išplakti jo užpakalį. Šioje straipsnio nuotraukoje ji matosi, o mano mokinys su paprastais kedais stovi.
Nors tai mokinio buvo antroji pamoka ir daugumai vyrų iškristų širdis einant prie tokios, stipriai pirštu parodžiau ją „imti“.
Mano nuostabai, mokinys tiesiai priešais ją atsistojo. Nekeistas jo stilius, nesušukuoti plaukai, balso tonas pilnas jaudulio, tačiau nepaisant to, stipri kūno kalba veikė. Jai nebeliko niekur trauktis – kaip tik su juo kalbėtis. Jo galvoje minčių uraganas, jis žeria viską kaip žirnius, taip okupuodamas jos dėmesį.
Po kiek laiko ją veda į kitą vietą, – aš žiūriu išsprogusiom akim, filmuoju iš paskos su kamera. Mane patį apėmė adrenalinas. Tokios „direktorės“ niekas nedrįso Oze užkalbinti, o mano mokinys ją ima čia ir dabar. Nereali vidinė energija ir entuziazmas mane apėmė. Mintyse: „aš jį padarysiu geriausiu pasauliniu lygiu. Nepaleisiu iš mokymų, kol jis netaps žvėris“.
Jo kūno kalba, jo pasakojimas istorijų, dominavimas veikė, kol pokalbyje mergina pasakė, kad ji direktorė. Ir ką mano mokinys blogai padarė – jis su nuostaba ir nustebusiu balsu pasakė „oho“. Taip pakėlė tos moters vertę. Ji akimirsksniu prarado juo susidomėjimą ir atsiprašė „aš jau turiu eiti į darbą“.
Pamačiau šią mokinio klaidą ir iš karto jam po priėjimo paaiškinau. Su lygiai tokia pačia klaida aš buvau susiduręs, kai Akropolio knygyne kabinau Nijolę Pareigytę. Ji tuomet stovėjo prie knygų stalo – vartė knygas ir visiškai nematė kas aplinkui. Tuo momentu aš atsistojau prie stalo, kur ji buvo ir pasiėmiau knygą. Pradėjau ją vartyti demonstratyviai – stipriai ir šiurkčiai versdamas vieną po kito puslapius. Atkreipiau jos taip dėmesį, ji pakėlė akis ir tado Alfa Vyru žvilgsniu pažvelgiau į ją. Pasakiau: „labas“. Priėjau prie jos, paėmiau už rankos ir pradėjau kalbėti. Viskas puikiai veikė, kol galų gale išėjo pokalbis apie ją ir jos veiklą. Kai ji pasakė, kad dainuoja 69 danguje, aš pasakiau: „aaa.. tai nesumaišiau“.
Viskas, po šio pasakymo jos vertė pakilo, mano smuko, ji prarado susidomėjimą manimi. Nes ji „garsi“ Lietuvos dainininkė, o aš niekam nežinomas paprastas vaikinas. Kaip vėliau nagrinėjau, jai reikėjo atsakyti: „Kuriam operos teatre dainuoji?“ – apsimesti durnelį, kad tarsi tu visai nežinai jos, nežinai nei tos 69 danguje grupės. Taip jos vertė tada būtų dar smukusi. Taip ji būtų išlaikiusi susidomėjimą. Poto visas šis mąstymas pasiteisino, kai kabinau Astą Valentaitę. Kadangi kabindamas ją aš iš tikrųjų jos nežinojau, kad ji yra žinoma Lietuvoje, buvusi milionieriaus žmona, verslininkė, modelis ir t.t. Mano draugas namuose pamatė video su ja ir pasakė: „kažin ar čia ne Asta Valentaitė? ėė rimtai”Aš buvau spektaklis, aš buvau dėmesio centre ir kieno tada vertė buvo aukščiau? Mano. Astutei tada veikė moters prigimtis.
Moterims nedomina silpnesnės vertės vyrai. Iš jų prigimties jas traukia stipresnės būtybės. Po šio priėjimo aš visam laikui išmokau nekelti moterų aukščiau savęs.
Pakelk jas – pats krisi jų atžvilgiu ir matysi jas paskutinį kartą
P.S Šio mokinio pasikeitimo evoliucija bus išleista po kokių trijų mėnesių. Tai tame video ir bus momentas, kaip jis kabino seksualią „direktorę“ ;).
Sėkmės vyrai
Šokėjas
eina sau lygis