Bijau pasenti. Aktualu moterims, tinka ir vyrams

Kiek metų sau duotumėte, jeigu savo metų nežinotumėte?

Sakinys esantis viršuje pasako tikrąjį jūsų amžių, o ne skaičių ant paso.

Nusprendžiau, jog šiame puslapyje pradėsiu rašyti straipsnius apie žmogaus baimes. Kaip ir bendravime su moterimis, taip ir kitose gyvenimo srityse mus stabdo mūsų pačių galvose tupinčios baimės. Tikiu, jog žmogus identifikavęs „juodosios tyronės“ šaltinį ir sugebėjęs jį neutralizuoti, savo kelyje gali pasiekti iš ties įspūdingų rezultatų.

Kadangi šį puslapį paskaitinėja ir moterys. Tuomet šiandiena apie Geraskofobija – baimė senti. Senėjimo gali bijoti net ir visai jauni žmonės, pavyzdžiui, 20-30 metų amžiaus, bet dažniau jo bijoma peržengus 50-60 metų ribą. Žmonės bijo, kad dėl senėjimo nesusilpnėtų draugystės ryšiai, nepablogėtų šeimos santykiai. Moterys jaudinasi dėl išvaizdos, ji suvokia jog jos dienos yra skaičiuojamos. Ir tokia, kokia ji buvo šiandien, daili be raukšlių, nebebus amžinai. Silpnosios lyties atstovės suvokia, jog netekusios grožio, neteks ir socialinės galios, manipuliacijų savo grožiu.

Pasitikėjimas savimi, kuris buvo moteriai pastatytas nuo vaikystės, sakant visiems aplinkiniams žmonės – kokia ji graži ir nuostabi, gali subyrėti ir atsisukti priešais ją, jeigu ji neinvestuos į savo mąstymą ir asmeninį tobulėjimą.

Vieną kartą sėdėdamas ant Tauro kalno Vilniuje, vakare, kai jau temo ir dvelkė pasakiškas vasarietiškas vėjelis, paklausiau merginos sėdinčios šalia:

–          Milda (vardas pakeistas), sėdime mes čia dviese ant šio kalno, prieš mus visa Vilniaus panorama. Vynas jau baigiasi. Įsivaizduok, jog mes neturime kur apsistoti, prisiglausti. Esame visiškai be nieko šiame mieste. Pas mane piniginėje yra kažkiek pinigų, pas tave taip pat. Jau 22:30 vakaro. Kažkur reikės pernakvoti ir susirasti maisto, išgyventi. Ką darytum?Kokie būtų pirmieji tavo žingsniai?

Na štai, po šios iškeltos situacijos ir užduoto klausimo aš puikiai galėjau pamatyti, ar šalia manęs sėdinti mergina yra išgyventoja ar ne. Ar ji turi smegenų, ar vis dėlto mano jog yra graži ir nereikia daugiau apie nieką galvoti, nes sugalvos kažkas kitas. Pabandykite ir jūs vyrai pakvalifikuoti taip moterį. Ir rekomenduoju negaišti laiko su princesėmis. Rinkitės moterį, kurios jums reikia, o ne kurios jūs norite. Su „gražia šikna“ negyvensi ilgai.

Važiuojam toliau apie senėjimo baimę. Praktiškai visi jaudinasi dėl artėjančios mirties. Pagyvenusių žmonių nerimas gali sustiprėti tada, kai pradeda mirti arba sunkiai sirgti jų draugai. Senstantys žmonės bijo vienatvės, skurdo, tapti niekam nereikalingi ir našta kitiems, griūti, būti užpulti ir prarasti savo seksualumą.

Iš kur kyla ši baimė?

Šią baimę jau jautė pirmykščiai žmonės, tačiau dabar pažengus medicinai, ji vis dar yra stipri. Įsivaizduojate, genetiniu požiūriu žmogus nėra užprogramuotas taip ilgai gyventi, kaip mes gyvename. Gana ilgą žmonijos gyvavimo laikotarpį, vidutinė individo gyvenimo trukmė buvo vos 18 metų. Negalima neigti, jog po 30 metų, žmogaus fizinės galimybės pradeda silpti.

Tie kurie bijo senatvės, senėjimo procesų, baimindamiesi tik dar labiau paspartinaagresyviųjų hormonų gamybą, kurie žmogų greitina prie senėjimo proceso. Normali senėjimo baimė yra naudinga ta prasme, kad verčia mus rūpintis savimi, prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.

Kaip įveikti šią baimę?

• Jei jums baisu, kad išėję nieko nepaliksite, raminkite save mintimi, kad taip nebus: jūs liksite šeimos narių arba draugų širdyse ir nuveiktuose darbuose. Jei jaučiatės vieniši, įstokite į kokį nors klubą.
• Darykite šiandieną tai apie ką svajojate. Po 20 metų labiau gailėsitės to ko nepadarėte, nei ten kur suklydote, BET JŪS PABANDĖTE.
• Geriausias būdas pamiršti savo senėjimą ir artėjančia mirtį – pasinerti kiek įmanoma labiau į gyvenimą. Džiaukitės kasdieniniu gyvenimu: paukščio čiulbėjimu, saulėlydžiu, viako šypsena. Įsakykite sau: „Privalau džiaugtis savo gyvenimu“.
• Nekreipkite į mūsų visuomenėje paplitusį jaunystės garbinimą. Nesąmonė, kad per trisdešimt peržengusio žmogaus socialinio gyvenimo metų, kokybė jau pradeda blogėti, kaip kartais teigiama. Nežiūrėkite televizijos laidų, kuriose neigiamai vaizduojamos kai kurios amžiaus grupės, ypač pagyvenę žmonės. Šiais laikais, kaip niekada anksčiau, per 70 metų ar net 80 peržengę žmonės dar gali gyventi labai aktyvų ir kokybišką gyvenimą.

Pamenu atostogas Vokietijoje pas savo vaikystės draugą. Jų patėvio mamai buvo virš 70 metų, bet jos veide tieiog spindėjo šypsena. Ji šypsojosi ne tik lūpomis, bet ir akimis. Gyveno name, kepė didžiulius tortus, buvo nupirkusi didžiulį pripučiamą baseiną. Ant molberto tapė savo paveikslus ir mėgavosi pilnaverčiu gyvenimu, nors buvo našlė. Veikla absorbuoja žmogaus dėmesį ir neleidžia į jo galvą blogų, baimę keliančių minčių.

Straipsnį rašydamas rėmiausi šaltiniu:

Lynn Adler, Centenarians. The Bonus Years, Health.

Šokėjas