Sveiki, papasakosiu vieną nutikimą, galintį atsitikti ir jums, iš kurio tikiuosi pasisemsit bent dalelę išminties. Vyraujant sunkioms gyvenimo sąlygoms Lietuvoje, išeities nusprendžiau ieškoti užsienyje ir jau po kelių dienų pradėjau kloti pirmuosius pamatus. Pasirinkau šalį, kurią mūsų emigrantai taip mėgsta, tai – Didžioji Britanija. Šitas sprendimas nebuvo dėl to, nes daugiausia žmonių ten vyksta todėl ir man reikia, ar draugas papasakojo kiek daug gali „Užkalti“, paprastai tariant mano anglų kalbos žinios leido keliauti po pasaulį laisvai ir nevaržomai.
Atvykęs į pasirinktą miestą susiradau būstą, ir jau kitą dieną ėjau ieškoti darbo. Kadangi gyvenamasis namas į kurį įsikėliau turėjo keturis kambarius, o aš užėmiau tik vieną, tikėtis, kad nesusitiksi kitų žmonių būtų naivu, todėl grįžęs turėjau galimybę susipažinti su namo gyventojais. Pravėręs duris išgirdau tai, ko nesitikėjau. Visi žmonės sėdintys svetainėje kalbėjo lietuviškai. Su šypsena pasisveikinau ir pajuokavau, kad namie svetimų nėra. Tą pačią akimirką pastebėjau, kad visų nuotaikos šiek tiek pagerėjo, priežastis to? Dar viena nesėkminga diena ieškant darbo… Po kelių minučių pažinties ėjau pailsėti į savo kambarį, diena buvo sunki ir alinanti. Pažintis vyko sklandžiai, be manęs name gyveno dar šeši žmonės, penki vaikinai ir viena panelė, kuri vienintelė iš viso būrio atvyko būdama studentė, užsidirbti pinigų per vasaros atostogas. Likusieji tik dar viena grupelė ieškanti laimės svetur, neišsilavinę, be anglų kalbos žinių, nors ir pačių vartojama lietuvių kalba neturtingiausia. Prieš užmerkiant akis visada apgalvoju kaip prabėgo diena, ką reikėjo patobulinti, ką pakeisti, kas buvo gerai, tik niekaip negalėjau suprasti ką tokia mergina veikia su šiais vaikinais, nejaugi tarp jų buvo jos draugas…
Sekančią dieną paskambino iš agentūros su darbo pasiūlymu, ilgai nesvarstęs nuvažiavau i pokalbį. Grįžau patenkintas, nes viskas praėjo sklandžiai. Namie nieko nebuvo, išskyrus Gintarę, kuri ir buvo vienintelė mergina ir mūsų septynių. Rudų plaukų, sportiško sudėjimo, aukšta, rudakė mergina virtuvėje ruošė valgį. Pamatęs kelis sumuštinius paėmiau vieną ir pajuokavau kaip gerai, kad grįžęs valgyti jau paruošta, ir padėjau atgal į vietą. Ji nusijuokė ir paklausė kaip sekėsi. Pasikalbėjome, pajuokavome ir pasiūliau jai prisijungti eiti i parduotuvę, kadangi nebuvau nusipirkęs pakankamai maisto. Pakeliui paklausiau kuom užsiima Lietuvoje, ką mokosi, suradau šį tą bendro, pakalbėjome apie gyvūnus, pajuokavome ir taip visą laiką kol grįžome namo. Nebuvo nei vienos minutės nejaukios tylos. Svetainėje mus pasitiko vienas iš gyventojų, Artūras. Jis paklausė kur buvome, nuėjo prie Gintarės, pabučiavo ir vėl grįžo atgal į vietą. Viskas pasidarė kaip ir aišku, netgi tas nereikšmingas bučinys, kurio potekstė buvo „Nelysk, čia mano panelė“. Man tai neturėjo jokios įtakos, atvykau užsidirbti, ieškoti naujų perspektyvų, pažinčių, ir nieko rimto santykiams nesitikėjau.
Aš ir Gintarė turėjome tris laisvas dienas, kadangi gavau darbą ten pat kur ir ji. Likę gyventojai toliau ieškojo darbo.. Namie likome mes dviese. Laisvo laiko turėjau daug ir nusprendžiau pabėgiot. Po intensyvaus bėgimo, buvau visas šlapęs, širdis smarkiai plakė, buvau ne formoje. Parbėgęs kiemelyje pamačiau sėdinčias tris merginas, turinčias rankoje po sidro skardinę. Garsiai ir pavargusiu balsu sušaukiau:
-Matau ne vienas aš sportuoju!
Merginos nusišypsojo ir pasakė kad ilsisi ir tuo pačiu švenčia darbo gavimą. Tai buvo Gintarės draugės, Monika ir Justė. Mane pakvietė prisijungti. Nusiprausiau po šaltu dušu, kad atgaučiau bent šiek tiek energijos, pavalgiau ir nieko nelaukęs prisijungiau. Buvau geros nuotaikos, atsipalaidavęs, bei daug juokavau. Gavau daug komplimentų dėl itin gero humoro jausmo, ko pasekoje sekė mano žodžiai „Nebegerk…“, apkalbėjome anglus ir šiek tiek vadinamus babajus. Viskas klostosi puikiai, kol tavo energija aukščiau už grupelės, kada tu vedi pokalbį o nelauki kol kažkas atsitiks, bei vienas iš svarbiausių dalykų yra įsitraukti žmones į savo vakarėlį, bet nieku gyvu nelysti į jų, ypatingai kada bendrauji su merginomis!
Vakaras praėjo puikiai. Grįžę vaikinai eilinį kartą nieko nepešę ėjo pirkti alaus, vėliau prisijungė prie mūsų, bet mažai šnekėję ir nepatenkinti, kad merginos daugiau klausinėja manęs, bet ne jų (juokinga), greit mus paliko. Neilgai trukus visi išsiskirstėme.
Kitą dieną žiūrėdamas į žemėlapį pamačiau netoliese esantį ežerą, kur vėliau išsiaiškinau, kad ten yra „Natures park“. Nusprendžiau būtinai aplankyti šią vietą, ir pradėjau organizuoti išvykimą, kviesdamas visus prisijungti. Sutiko tik merginos. Paklausęs Gintarės kodėl Artūras nevažiuoja, atsakė esą nežinanti. Prieš pat išvažiuojant autobusui gavau skambutį nuo Artūro, kad apsigalvojo, bet buvo per vėlu. Man tai nė kiek nerūpėjo, nes galvoje buvo tik kelionė ir gera nuotaika. Šiaip ne taip nusigavę prie ežero, vaizdas šiek tiek nuvylė. Buvo padarytas nedidelis paplūdimys, bet atsisėsti buvo tik suoliukas dviem, ko nepasakyčiau apie kavinę, pastatytą išties prabangiai…
Monika buvo pasiėmusi fotoaparatą. Oi turėjau darbo. Jeigu kas nors paklaustų kas merginoms patinka, turbūt dabar žinote atsakymą, fotografuotis… Pasėdėjome, pažaidėme uno, paėmęs Justę ant rankų pagrasinau, kad įmesiu į vandenį, Monika bandė gelbėti draugę, bet sušlapo kelnes, tada aptaškė ir mus. Gintarė juokėsi stovėdama ant kranto, bet iš akių matėsi kad taip pat nori įsitraukti. Gintarės net neliečiau vien dėl to, kad turi vaikiną. Vėliau grįžtant pati užšoko ant nugaros, kad paneščiau. Laikas prabėgo išties smagiai.
Grįžę sugalvojome nusipirkti tekilos. Nors alkoholio nevartoju, bet galvoju velniai nematė. Išjudėjome į parduotuvę. Prie mūsų prisijungė ir Artūras, nors jo nuotaikos nebuvo tokios geros, netgi sakyčiau šiek tiek susinervinęs. Jis pasiūlė man išmėginti jėgas prie bokso aparato, kas daugiau įmuš taškų. Nors buvo aukštesnis ir sunkesnis, jam sekėsi nekaip. Artūras daug nešnekėjo, bet šiek tiek apsiramino. Aš daug dėmesio nekreipiau, bet nujaučiau, kad kažkas yra, nors net nenutuokiau kas gali būti. Parduotuvėje paėmiau tekilos. Artūras pamatė ją ir paklausė:
Artūras: -Kam tekila?
Aš: -Kaip tai kam, rankom plautis. Juokauju, taigi gersime!
Artūras: -Tai ko Gintare nieko nesakei??
Gintarė: -Pamiršau, taigi koks skirtumas…
Artūras: -Pfff.. Nebūčiau paklausęs nebūtum nieko sakius.
Gintare: -Ai…
Mintyse šiek tiek nusijuokiau, pagalvojau „Šeimyniniai barniai“. Parėjome atgal pas mane į kambarį, atnešiau citrinos ir druskos. Pas mane ant stalo gulėjo knyga, kurią paėmė Justė ir paklausė kieno. Atsakiau kad vienas gyvenu ir taip aišku kieno. Ji atvertė knygą ir nusistebėjo, kad anglų kalba:
Justė: – Skaitai angliškas knygas?-, Nusišypsojo.
Aš: – Bachūras negali savišvieta užsiimti?-, Taip pat nusišypsojau.
Jaustė: – Retenybė.-, Šypsena jos veide.
Gintarė: – Bandžiau ir Artūrą priversti skaityti, bet neišeina.-, Šypsojasi.
Aš: – Ne visi mėgsta, ne visiems reikia.
Artūras: – Greit atsibosta, daug laiko atima…
Pagalvojau, kad jam tik grybų karą skaityti, bet susivaldžiau nesijuokęs. Norėjau būti draugišku ir pasiūliau kelias įdomias knygas ir jam, dėja nesudominau… Artūras pasiūlė Gintarei nusifotografuoti su telefonu, bet ji atsakė ne dabar. Netrukus Monika išsitraukė savo fotoaparatą peržiūrėti šiandienos nuotraukų. Verčiant nuotraukas viena po kitos, priėjome prie vienos kur kadre matėmės aš ir Gintarė. Artūras numetė frazę, kad su juo nenori fotografuotis, o su manimi jai nėra problemų. Iš intonacijos pasakymo pagaliau supratau kur čia problemos, ir gražiai pasiūliau pasidaryti nuotrauką jiems dabar. Gintarė nenoriai sutiko, bet suprato kas čia vyksta, ir suprato mano mintį.
Praleidome laiką pakankamai neblogai, paslėpiau Justės striukę, kad negalėtų eiti namo, nes lauke buvo pakankamai vėsu, ji man pastoviai atrišinėdavo batus arba įgnybdavo, po kiekvieno sarkastiško pasakymo.
Po poros dienų baigiantis pirmai darbo dienai, važiavome autobusu namo, kalbėjomės ką nuveikėme per pastarąjį laiką, juokiamės. Viduryje pokalbio Justė paklausė:
Justė: – Turbūt mama ir tėtis daug laiko praleidžia tavo gyvenime?.-, Nusijuokė.
Aš: – Mano tėvai kišasi tik tiek, kiek aš pats leidžiu.-, Švelniai nusišypsojau.
Gintarė: – Labai vyriškai.
Nežinau ar aš teisus, bet mano manymu tai buvo tikras moteriškas testas savo geriausioje formoje. Po kurio lyg niekur nieko pokalbis vėl vystėsi kur ir baigėme. Mano supratimu merginos labai gerai jaučia kada vyras pasitiki savimi, bijo ar yra pavydus. Jos daug geriau nei bet kuris vyras skaito socialines situacijas. Aš kalbu iš savo patirties, aišku galiu ir klysti…
Pagaliau atsidūrę namie atsisėdau svetainėje pailsėti ir išgirdau kaip lauke šnekėjo kiti namo gyventojai, Artūro draugai. Išgirdau, kaip jie juokdamiesi kalbėjo apie žolės rūkymą ir „Bajerius“, kaip Artūrui pripasakojo ką aš veikiau su merginomis parke. Mintyse man buvo juokinga, bet pagalvojau nejaugi jis tikrai patikėjo tokiomis nesąmonėmis, ir vaikiškais pasityčiojimais. Tai yra silpno vyro bruožas.
1 Dalies Pabaiga. 2 Dalį Skaitykite čia:
https://www.patrauklusvyras.lt/kaip-suvilioti-mergina-kuri-turi-vaikina-2-dalis-8775
