Biški iškritęs buvau su judėjimu į priekį pažintyse su moterimis. Prisikrovęs sau darbų, kuriuos būtinai turiu pasibaigti, plius komandiruočių daug buvo, darbo paieškos ir pan., na bet ne esmė.
Nors darbų buvo daug ir nebuvo laiko skirti nuvaryti į miestą ar kokį prekybos centrą, bet vis vien kasdieninėje aplinkoj bandau eksperimentuoti, stebėti kaip keičiasi kitų žmonių elgesys, kuomet aš elgiuosi kitaip. Na pavyzdžiui,
– Laikysena. Jau 100% įsitikinau, kad nuo laikysenos priklauso žmogaus reakcija į tave. Kuo tu labiau atsipalaidavęs, išsitiesęs ir jokiu būdu nesi „ūbago” pozoj, tuo labiau žmonės tempiasi į tavo zoną, tu pradedi juos absorbuoti. Taip pat labai įdomu buvo pastebėti, kad kai tik pereini į „ūbago” poza, per keletą sekundžių priešais esančio žmogaus susidomėjimas krenta (čia net nepriklauso ar moteris prieš tave ar generalinis direktorius), taip pat ir pačio psihologinė būsena keičiasi, priklausomai nuo pozos, tas pokytis vyksta labai staigiai. Čia išvados peršasi pačios: „ūbago” poza išmetu iš savo gyvenimo 🙂
Pridursiu, jog reikia ir žmogiškumo nepamiršti. Vyrams nepatinka, kai ateina kitas vyras, deda „px“ išsidrebia ir klausosi rankas sudėjęs kobros pozicijoje. Tai rodo, kad tas vyras tavęs negerbia, jam viskas aišku, jo nuomonė aukščiausiai visko, kiti tai šš ir t.t. Viskas turi būti atitaikyta situacijoms. Kartais ir reikia prilinkti prie bendradarbio, išklausyti jį, nusišypsoti, duoti atgalinį ryšį jo nuomonei. Nepakliūkite vyrai į spąstus, kuomet tampi „per daug pasitikintis savimi“. Tokių aplinkiniai žmonės nemėgsta ir nesijaučia pilnaverčiai būdami šalia jų.
– Akių kontaktas. Čia irgi pradėjau eksperimentuoti su aplinkiniais, kaip laikyti akių kontaktą ir ką jis duoda. Rezultatas fantastinis, kaip ir su laikyseną: visų pirma pats pradedi jaustis tvirtai, pasitikinčiai ir užtikrintai, plius visa tai persiduoda kitam žmogui ir jis supranta, kad prieš jį tvirtas psichologiškai žmogus.
Taip, ir tas žmogus mato, jog tu jo klausai. Žinoma ištisas akių kontaktas nėra gerai, nes vėl gali diskomfortą kitam kelti. Viskas su saiku.
– Šypsenos naudojimas. Na čia irgi rezultatai tiktai pozityvūs, plius pats tampi daug geresnės nuotaikos ir ta skleidi aplinkiniams.
Taip, būtent ko tikrai nebus per daug tai šypsenos. Tik nereikia būti klounu, kadangi tokiu žmogumi niekas nepasitiki, nes šalia klouno pats klounas tapsi. Esmė saugoti aplinkinių žmonių privatumą ir leisti jiems prie tavęs jaustis gerai, kai jus abu supa kiti aplinkiniai žmonės. Jeigu tave aplinkiniai žmonės mato kaip klouną, tavo draugas nepatogiai jausis.
Na čia gal daug nesiplėsiu, bet iš tikrųjų visi šitie neverbaliniai dalykai yra labai svarbūs ir gal netgi esminiai ramsčiai visame bendravime, nes kiti žmonės jaučią tavo psichologinę būseną ir, manau net nesąmoningai, tave vertina būtent per neverbalinę kalbą. Iš tikro visi šita neverbalinė kalba turi būti naudojama visada ir su visais, tada tampi iš tikro sėkmingas žmogus. Žinok, visa tai man jau daug ką padėjo ir darbe ir ieškant naujo darbo, būtent darbo pokalbiuose, (būtent tuose darbuose kur aš esu kaip potencialus kandidatas, reikalingas ne šiaip tvirtas ir sėkmingas žmogus, bet super tvirtas ir super sėkmingas). Reziumuojant viską ką aukščiau parašiau, reikia viską sujungti ir gauni labai gera rezultatą, ir svarbiausią, kad šis rezultatas ne dėl kažkokio pliusiuko uždėjimo, bet jis realiai veža tave.
Taip, labai teisingai ir su tais žmonėmis viskas veiks ir santykiai bus puikūs iki tol, kol jie nesužinos, kad tu skaitai kažkokias knygas, eini į kažkokius mokymus. Jie galvos, kad tiesiog tu natūraliai keitiesi ir esi pasitikintis toje srityje. Kai žmonės sužino, kad tu ėjai kažkokius mokymus, jie pakelia bendravimo kartelę ir nebe taip tavimi pasitiki. Apsaugokite save nuo šių dalykų. Niekas neturi žinoti, kad jūs buvote kažkokiuose mokymuose. Tik jūs ir jūsų mokytojas.
Gal trumpai, kokius dar pakeitimus padariau. Taigi pasikeičiau šukuoseną, dabar tikrai geriau 🙂 taip pat dabar vėl pradėjau sportuoti, pradėjau labiau veidą prižiūrėti. Na žodžiu smulkus išorinis tiuningas, bet tai labai gerai padidiną pasitikėjimą savimi ir šiaip jautiesi daug geriau, o tai vėl gi persiduoda aplinkiniams, tad grįžtamasis ryšys yra. Taip pat eisiu į šokių pamokas, čia planas mano toks: išmokti šokių pagrindus, prie jų įprasti, kad laisvai jaustis, ir nusipirkti tavo DVD su kaip vilioti šokyje, nes nusipirkus dabar, manau, bus sunku pritaikyti ir suprasti kas prie ko. Ir lygiagretus tikslas ten užmegzti naujas pažintys, tobulinti bendravimą/viliojimą, kūno kalbą, lietimus ir pan.
Visą ką parašiau aukščiau, tai čia kaip pasipasakojimas psichologui ar geriausiam draugui, bet tam irgi yra priežastys. Visų pirmą – man pačiam džiugu, kad aš keičiu save būtent tokia linkme, nes aš tampu sėkmingesnis, čia bendrai pasakius; antrą – daugiau neturiu kam tai pasakyti, kadangi reiktų daugiau aiškinti iš kur čia taip, kodėl ir pan., o šito man visai nereikia, tuo labiau niekam čia nereikia žinoti kas prie ko; trečia – tu mane priimi, kaip savo klientą, tad manau, tau kažkiek įdomi ir aktualu ši mano tobulėjimo dalis; ketvirta – kai visą tai parašai ar papasakoji kam nors, viskas geriau susidėlioja galvoje, tiksliau, padrikas mintis susistemini ir sudedi loginę seka.
Taip mąstydamas tu gyvenime daug pasieksi. Turiu omeny, nesakymo niekam, kad tu buvai mokymuose. Tada tie artimi visi žmonės su tavimi bendraus kaip bendravo visada, jokios kartelės neatsiras, jokių dirbtinių elgesių neatsiras. Išliks laimė. Jeigu jie sužinos, kad tu buvai mokymuose, jie pradės testuoti, ne nuoširdžiai bendrauti, jie stengsis kaip tik įmanomai save apsaugoti, kad tu negalėtum jais manipuliuoti. Tuomet kris laimė žemyn, jausi kad pats tampi nelaimingas.
Per tą laiką turėjau keletą pasimatymų (Straipsnis štai čia), norėčiau aprašyti pirmą, parašysiu savo išvadas ir norėčiau išgirsti tavąsias su patarimais.
Rapolas
