Visa ši istorija nutiko šią vasarą. Buvau grįžęs į savo gimtąjį miestelį. Vieną vakarą su savo geriausiu draugu susiruošėme į žūklę. Deja lemtingas posūkis žvyrkelio keliu sugriovė mūsų to vakaro planus ir privertė uostyti oro pagalvės kvapą.
Sudaužęs tėvų automobilį ir žiūrėdamas į verkiančius tėvus, kurie traukė iš baro tekilos butelį ir „laistė“ naujai gimusį mane, aš vieną dieną nebegalėjau ir išvažiavau į Vilnių. Baisiausia buvo tai, jog vos neužmušiau savo geriausio draugo, į kurio pusę buvo atsirėmęs medis, perdūręs visą mašiną.
Atvažiavęs į Vilnių aš pradėjau aktyvias darbo paieškas. Norėjau tėvams atiduoti pinigus už sudaužytą automobilį.
Koks buvau nevykėlis, jog didžiąją dalį tos vasaros darbo ieškojau per internetą. Visiškai ne alfa vyro elgesys. Tos pastangos ieškoti šio darbo nuėjo veltui.
Gavęs draugo patarimą, „tu eik į statybos aikštelę ir pasiimk tą darbą“ , kitą dieną, motyvuotas šių žodžių, išsiruošiau į darbo paieškos ekspediciją.
Buvau numatęs keletą vietų, kuriose stovėjo didieji statybos bokštiniai kranai. Pajudėjau arčiausiai savo namų esančios statybos aikštelės. Atėjęs pamačiau 2 vaikinus, raudonais šalmais ir juosiančius šviesą atspindinčias liemenes.
Priėjau prie jų ir užkalbinau.
Aš: „Sveiki, ar jau seniai čia dirbate?“
Jie: „Nea, mes iš Trakų atvažiavę čia“
Aš: „Aha, o klausykite, kaip gavote šį darbą?“
Jie: „Tai čia per..“ , nenoriai kalba.
Aš: „ Žiūrėkit vyrukai, užrašykite jūs man arba geriau einame parodysite man statybos darbų vadovą“
Ir vienas iš tų vaikinų nuvedė mane pas statybos darbų vadovą. Štai ateina vyras, užsidėjęs baltą šalmą. Skardžiu balsu praveria: „Na kokiais reikalais ?“. Sakau:
Aš: „Ar jūs būsite statybos darbų vadovas?“.
Jis: „Ne, aš brigadininkas“
Aš: „Galite mane nukreipti pas statybos darbų vadovą?“
Skardaus balso vyras: „Ne, pas mus sočiai darbuotojų, nėra dabar statybos darbų vadovo“ Kalbėdamas „atmaskes“ šis atsigręžė ir nuėjo atgal. Nieko, aš tai priėmiau, kaip merginos atstūmimą)
Judame toliau. Kitas statybų objektas. Priešais mano akis iškelta statybos darbų lenta su statybos darbų vadovo vardu pavarde ir telefono numeriu. Išsitraukiu iš kišenės savo susisiekimo priemonę, surenku skaičius ir jau asmeniškai kalbu su statybos darbų vadovu:
Aš: „Laba diena ar čia kalbu su Rimvydu?, ar turėtumėte darbo prie statybų?“
Jis: „ Ne, mes prieš mėnesį rinkom darbuotojus, bet girdėjau, kad Lingvista (firmos pavadinimas pakeistas) renka dabar darbuotojus“
Gaunu šios firmos kontaktus, judu link jos statybos objekto. Čia visiškai arti. Jaučiuosi, kad darbas šiais kriziniais laikais jau mano rankose. Nuotaika pagerėjo, kūnas pasipildė pasitikėjimo savimi, veide įsižiebė šypsena.
Sustabdau savo žingsnius priešais dar vieną statybos darbų lentą. Paskambinu ir štai:
Aš: „Sveiki, Ar su Rimvydu kalbuosi. Sveiki Rimvydai, ar turėtumėte darbo prie statybų?“
Rimvydas: „Sveikas, o ką tu moki dirbti?
Aš: papasakoju, ka moku dirbti
Girdžiu per telefoną, kaip jie ten savo būdelėje tariasi: „ar imam dar vieną pagalbinį?“
Rimvydas: „O kur tu esi dabar?
Aš: „Prie jūsų objekto statybos lentos“
Rimvydas: „Gerai, ateinu tuoj“
Na štai, atsiveria durys ir žemo ūgio, šiltų akių žmogus ateina pas mane. Paspaudžiu ranką ir nueiname užpildyti popierių. Svarbiausia jaučiu, kaip tas Rimvydas teigiamai į mane žiūri. Poto išsikalbėjome su juo ir jis pasakė, kad čia aš vienintelis toks, kur atėjau taip ir paskambinau prie lentos. Šio žmogaus akyse degė pagarba man. O aš savo akyse mačiau žmogų, kuriuo aš po kelerių metų tapsiu.
O Dieve, koks aš buvau laimingas, kai padėjau paskutinįjį savo parašą ir išgirdau: „lauksime tavęs rytoj aikštelėje :)“. Mano kūnu tiesiog pradėjo pulsuoti reaktyvinis kraujas, išėjau ir užsileidau šią dainą:
Iš šio nutikimo dar giliau suvokiau, jog Alfa Vyras ne ieško darbo per internetą, kažkokius cv market, cv online ir kitą š…. Jis eina tiesiai ir klausia, tiesiai darbdaviui į akis žiūrėdamas, pakelta galva, išsitiesęs, aukšto komunikabilumo lygiu pristato save, demonstruodamas vyrišką kūno kalbą. Kai taip pasielgia žmogus, į jį kitaip ir darbdavys žiūri.
Antroje dalyje papasakosiu, kaip man sekėsi toliau šiame darbe .
Šokėjas
„Iš šio nutikimo dar giliau suvokiau, jog Alfa Vyras ne ieško darbo per internetą, kažkokius cv market, cv online ir kitą š…. Jis eina tiesiai ir klausia, tiesiai darbdaviui į akis žiūrėdamas, pakelta galva, išsitiesęs, aukšto komunikabilumo lygiu pristato save, demonstruodamas vyrišką kūno kalbą. Kai taip pasielgia žmogus, į jį kitaip ir darbdavys žiūri.”
Noriu pasakyti. Kad ne visuomet išeina, taip tiesiogiai eiti ir klausti, dėl darbo. Ypatingai, jeigu tavo norimas darbas yra kitame mieste, negu tu gyveni šiuo metu. Dar sudėtingiau yra tai, jeigu tavo darbas specifinis. IT specialistai juk tuo ir pasižymi, kad jų darbas su PC. Jiem net visokias užduotėles siunčia per PC. Tai tokiu atveju gyvas bendravimas naudos daug neduotų.
Sutinku, kad gyvas bendravimas yra pats nuostabiausas ir geriausias. Esu ir pats taip darbą gavęs( savo pirmajį darbą, po studijų). Tačiau nereikia visiškai nuvertinti ir internetinių puslapių. Kadangi ne visi turi daug laisvo laiko gyvenime.
Be pagiežos ir užgauliojimu. Su plačia šypsena ir geriausiais linkėjimais.
Vilius