Skype
Mano gyvenimas buvo vienas žodis – krepšinis - Patrauklusvyras.ltPatrauklusvyras.lt

Mano gyvenimas buvo vienas žodis – krepšinis

Sveiki, tai mūsų skaitytojo atsiųsta gyvenimo istorija. Vyras buvo perskaitęs straipsnį apie Alfa Vyro aistrą gyvenime ir panoro atsiverti.

Mano gyvenimas buvo vienas žodis – krepšinis, įmesk į krepšį tai 11 dievo įsakymas, ir aš įmesdavau į diena mažiausiai po 8 valandas praleisdavau treniruodamasis , aš gyvendavau aikštelėje, vieną sykį dar mokyklos laikais gal kokioj 11 ar 12 kl nuvažiavau į kašės salą vietoj pamokų, praėjau pro sargą prisiregistravau, ir nuėjau paėmęs kamuolį, buvau vienas buvo ankstus rytas, aš mečiau.. mečiau.. mečiau.. be sustojimo..

Laikas tarytum sustojo.. o aš vis mečiau, maždaug po 5h pas mane per ilgą kooridorių atėjo sargas ir įėjo į aikštele, ir pasakė: „atėjau pažiūrėti ar nenumirei“ sargas sudvejojo kadangi ėjo valandos, o aš kaip nepraėjau pro ilgąjį kooridorių taip ir nepraėjau, sargas pradejo įtarinėti, kad kažkas ne taip, kad kažkas atsitiko, ar jums kam nors yra taip buvę?

Juk turėtų būti atvirkščiai, bet sargas anksčiau negu aš pavargo nuo mano žaidimo, ką daro aistra? ji traukia žmones prie tavęs, tu tampi neeiliniu, visi nori ateiti ir bent jau į tave pažiūrėti.. aišku tai iš dalies buvo didelis fanatizmas, o fanatizmas dažnai priveda prie laukiamo ar nelaukiamo sprogimo, esi lyg potenciali bomba, tuo laiku man nereikėjo statytis žadintuvo, nes aš atsikeldavau dar prieš jį, knygos filmai laikraščciai iri t t. buvo tik susiję su krepšiniu, net ir sapnuose žaisdavau krepšinį, dažnai treneriui reikėdavo mane išprašyti is aikštelės, jau visi būdavo išėję, ir treneris jau persirengęs, atsistodavo tarpdury ir sakydavo: „nu Minde davai baigiam jau šandien“ o aš atsakydavau: „tuoj treneri dar vieną metimą, paskutinį“ po poros minučių treneris vėl ateidavo į aikštelę: „Minde baigiam jau šiandien“ as atsakydavau : “ treneri dar paskutinį metimą“.

Štai kas yra aistra.. viena iš paskutinių mūsų treniruočių prieš savo mirtį, treneris persirenginėjo kitoje aikštele, berods avėsi batus ir pan.. aš sėdėjau kitoje pusėje.. jis šūktelėjo: „žinai Minde per visą savo trenerio karjerą nemačiau tokio, taip atsidavusio žaidėjo kaip Tu“ šitaip pasakė 60 su trupučiu metų senis, kuris visa savo gyvenimą treniravo krepšininkus..

Vėliau baigiau karjerą, nors gal ir buvo proga plaukti į kokį nors kiek rimtesnį klubą, bet nustojau žaidęs, ir neužilgo pastebėjau, kad nebeturiu gyvenime aistros. Man pasidarė vis sunkiau keltis iš ryto is tos sušiktos lovos, galiausiai pradėjau keltis apie pietus dar veliau po pietų, apaugau ševeliūra iki pečių, nebeliko tiklso motyvacijos judėti, o kam jei nėra aistros nėra to dėl ko tai dariau anksčiau, mano treneris buvo miręs, komanda iširus, net ir ta sena kašės salė, kurioje praleisdavau daugiausia laiko kažkas perpirko perestoravo.. iš kitų klubų pasitraukiau taip pat.. ..

Mano dienos buvo labai paprastos, sėdėdavau iki išnaktų, o kartais netgi iki ryto prie kompo, „geimindavau“, naršydavau internete, keldavausi jau nebe po pietų, o vakare, net tiksliai nebežinodavau kokia šiandien diena, tiesa sakant man per daug ir nerūpėjo, niekur nedirbau, būdavo truputėlį pastudijuodavau, nueidavau į vieną, kitą paskaitą, kad sukrapštyti teigiamama minimaliam balui, kad nuo manęs visi atsiknistų, apie rytinius ir vakarinius krosus, kuriuos bėgiodavau anksčiau buvo galima seniai pamiršti, darbar gyvenau sėsliai, kaip kos katinas, valgydavau, miegodavau, sėdėdavau prie kompo, dar retsykiais nuleisdavau skystymą, rytais miegodavau apsikabinęs pagalvę nes draugės neturėjau, bet pasikalbėdavau ir su pagalve, sakydavau nagi zuikuti dar pagulėkim juk toks ankstus rytas, padarysiu tau pusryčius, netgi ją pabučiuodavau..

Pagalvė buvo labai gera mano mergina, tikros giliai viduje nenorėjau, nes ji tik vargas būtų, reiktų su ja tasytis visur, + dar ją susirast reikia, o kad tai padaryt reik išnest savo apžėlusią subinę iš namų, o aš ir iki parduotuvės tingedavau nueiti arba šunį pavedžioti.. supratau kad taip negerai, tad statydavau pora žadintuvų, bet abu suskambėdavo, o aš visteik likdavau lovoje, kartais netgi pasivargindavau iš lovos išlipti ir įsjungti žadintuvus, kuriuos spec padėdavau kambario gale.. o išjungęs vėl lipdavau į lovą ir miegodavau.. miegodavau.. miegodavau..

O kodėl gi ne, juk nėra prasmės keltis, nėra dėl ko.. į lovą net bijojau pažiureti ji man atrodė kaip giltinė, kaip baisiausias mano gyvenimo demonas, aš bijojau užmigti, nes žinojau jau kad tada pramiegosiu kokia 15 savo gyvenimo valandų, todėl kartais iš viso neidavau miegoti, man atrodydavo kad mano lova nori mane nužudyti, sunaikinti atimti mano gyvenimą, aš bijojau kad pramiegosiu visą likusį savo gyvenimą..

Nustojęs žaisti aš užgesau, manyje nustojo trykšti energija, tada žinojau ko noriu iš gyvenimo, mano tikslas buvo patekti į NBA .. norėjau tapti geriausiu krepšininku pasaulyje ir man buvo nusispjaut kad kiti nusijuokdavo kai aš jiems tai pasakydavau, bet kai nustojau žaidęs, aš praradau tą tolimą tikslą, kadangi jis buvo labai toli tai aš turėjau link jo labai greitai judėti, tikslui dingus, aš sustojau, nafik man bėgti jeigu nematau kur, jeigu nematau finišo tiesiosios, kokia tada apskritai prasmė bėgti, geriau tada eiti, arba išvis prisėsti ant suoliuko ir sėdėti, nors po truputėlį man pavyko susigražinti aistrą, bet net ir po šiai dienai neturiu tokios aistros kokią turėjau, bet šiuo metu bent jau esu per vidurį aistros klausimų..

Taigi teko patirti gyvenime visas tris būsenas:

1.aistros apogėją..

2.aistros visišką neturėjimą

3.vadinkim aukso viduriuką „normal“ buseną (nors dar 100 proc nėra viduriukas kartais jaučiasi išokanti fanatizmo kibirkštėlė arba noro nenuleisti rankas) Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad aistra kone butinas dalykas, jeigu nori gyvenime tikrai kažką pasiekti ir ne tik kad pasiekti bet gyventi pilnavertiškai ir būti laimingu, mylėti tai ką darai.. tada užmigsi noriai ir kelsiesi noriai, užmigdamas norėsi, kad kuo greičiau ateitų nauja diena, o prabudęs norėsi, kad kuo ilgiau ji tęstųsi.. Štai tokie bairiai apie Alfa Vyro gyvenimo aistrą.. kurie visi iš mano asmeninės0 praktikos.. taigi KELKITES!

Mindaugas

Gyvenimo būdas

2 komentarai

  1. Egioras:

    100% pritariu. TIkslas labai daug įtakoja kitų veiksnių žmogaus gyvenime. Turėdamas tikslą, žinai ko nori, žinai kuriose vietose turi tobulėti. Ir tai ne tik sporte, darbe. Bet ir visose kitose srityse. Su panelėm – jeigu tu be tikslo eisi ir kalbinsi visas, niekur nerodydamas pokalbio krypties ir niekur nenueisi

  2. Lukas:

    Radau senoką straipsnį šį žinomam, geram puslapį ir galvoju gal kas komentaruose galės ką nors pasakyt gal ar patart. Ir mano gyvenimo aistra šeip krepšinis, bent jau buvo, kaip toliau bus nežinau, gal nuo 8 metų žaidžiu ir žinojau, kad būsiu krepšininku, tačiau aišku tokios aistros kaip Mindaugo niekad neturėjau, gal kelis kartus ir esu pažaidęs tiek kiek jis į dieną. Tačiau jau 2-3 metai iš eilės pavasarį užsidegimas atsiranda žaist, treniruotis ir vasarą išblėsta viskas, kartais pažaidžiu dėl smagumo su draugais, po to žiemą taip retokai, nes vistiek žiema, lauke nelabai prižaisi ir vieną žiemą supratau, kur tu klaidžioji, žiūrėk kaip tau tai patinka, nu ir pavasarį čia gerai ir tada vasarą fsio ir galvoju kas čia dabar. Tai realiai dabar bandau kažkurioj kitoj srityj atrast kažkokią aistrą, yra tų sričių tokių, bet nežinau. Ilgalaikis tas pagrindinis tikslas kaip ir atkritęs, bandau kažką surast dabar. Aišku likę kiti gyvenimo tikslai, susiję su savo asmenybe, santykiais ir pinigais, bet tas toks pagrindinis kuris, pasiekus padės pasiekt ir kitus kaikuriuos nėra.

    Tai nesuprantu net, bandau kitose srityse, veiklose kažką surast tokio, nu bet niekur kažkaip kas patinka nerandu aistros didelės ir, kad siekčiau jau dabar kažkur ar panašiai. Ta aistra būtų krepšinis, tačiau nėra, nes vienu laikotarpiu pavasarį užsidegi viskas gerai, o vasarą ir kitu metu jau viskas tik šeip kartais pažaist.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

  • Krepšelis

  • PRENUMERUOK Tiesiogines Transliacijas

  • >
    Registruokis seminarui!
  • Kaip Pasitikėti Savimi – Turėti Milijardierių Klientų ir Svajonių Moterį