Iki 19 metų aš buvau pabučiavęs gal 3 merginas ir neragavęs kas yra seksas. Atvažiavau iš mažo miestelio Jurbarko į Vilnių studijuoti. Negaliu pasakyti, jog aš buvau kažkoks labai nepasitikintis savimi vaikinas. Bent aš taip maniau. Tačiau iš šono aplinkiniams atrodė kitaip.
Būnant Beta vaikinu, man nedavė jokių rezultatų. Aš vienai savo bendrabučio kaimynei ir siurblį paskolindavau, ir daiktus jos pasaugodavau, pavaišindavau pietumis, bet žinai, ką aš daugiausiai gavau? Bučkį į skruostą. Aš buvau tik draugas jai, o aš negalėdavau atitraukti akių nuo jos.
Aš neturėjau pasirinkimo tarp moterų. Pirmame kurse iš neturėjimo pasirinkimo aš buvau įsisvaigęs į dvi grupiokes. Kadangi studijavau statybos inžineriją VGTU universitete, kurį mečiau trečiam kurse, ne paslaptis jog techniškųjų mokslų universitete yra daugiau vaikinų nei merginų. Ir šis skirtumas ypač ženklus statybos fakultete. Mes savo grupėje turėjom dvi paneles.
Faktas tas, kad jos jau turėjo statusą. Aš apie tai visiškai nenumaniau, tuo metu būdamas psichologiškai silpnas. Statusą tu gali rinktis, arba tu turi statusą arba moteris. Tai priklauso nuo tavo pasirinktos aplinkos. Įsivaizduok auditoriją, kurioje 50 karštų merginų, ir dabar aš tave ten vieną įleidžiu. Kas turi statusą ir ant ko kas kabinsis? Aišku kad tu ir bent viena iš jų ant tavęs pasikabins. Mes savo gyvenime renkamės vietas, kur „kabinti“ merginas. Tik deja kvaili vyrai renkasi vietas, kuriose jie neturi statuso. Tą padariau ir aš.
Spėk ar gavau rezultatų? Atspėjai, ne, aš negavau. Tą grupiokę ankščiau pasiėmė kitas grupiokas, kuris buvo pranašesnis už mane, nes aš nežinojau kaip elgtis, kai grupėje žmonių yra kitas Alfa Vyras.
Universiteto laikais aš neturėjau tokių rezultatų kokių norėjau ne tik su moterimis. Finansiškai aš buvau priklausomas nuo tėvų. Tiesa, turėjau 5000Lt sąskaitoje, kuriuos laikiau banke, nes nežinojau kur investuoti. Pas mane nebuvo visiškai verslo mąstymo. Aš augau su tėvais, kurie visą gyvenimą dirbo samdomus darbus ir nieko nekūrė. Bet esu labai laimingas, kad buvau mylimas ir rūpinamasis mamos ir patėvio. Ačiū jiems.
Alfa Vyras su kiekviena diena auga ir stengiasi išlipti iš hierarchijos, atitrūkti iš bandos, tapti nepriklausomu nuo kitų žmonių, nuo žmonių, kurie gali įtakoti jo gyvenimą. Alfa supranta, kad jis turi prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, išeiti „iš tėvų“ ir gyventi „ant savo šiknos“.
Studijų laikais aš taip pat dar buvau priklausomas nuo savo grupiokų. Man ypatingai rūpėjo jų nuomonė apie mane. Aš giliai širdyje norėjau, jog jie mane laikytų vyriškų vyru, gerbtų, norėjau būti lyderis, o ne nuošalyje. Norėjau jog manimi domėtųsi merginos. Galų gale norėjau labiau pasitikėti savimi, aš norėjau keistis.
Ir štai po pirmojo kurso, vasaros atostogų metu Jurbarke, mano būsimasis geriausias draugas Paulius, emexas – Kultūrizmas.net svetainės moderatorius, gal kai kurie iš jūsų jį žinosite, skaitė po medžiu knygą ir vartė įdomią informaciją apie moteris. Pats Paulius iš tikrųjų norėjo taip pat pasikeisti. Jis nepasimdavo iš gyvenimo tai ko norėjo. Eidamas į pasimatymą negaudavo rezultatų, kokių norėdavo. Ši situacija jį privertė sprendimo ieškoti internete.
Viskas prasidėjo, kai šiltą vasaros liepos mėnesio dieną emexas parodė man video, kaip vyrai prieina gatvėje ir susipažįsta su moterimi. Man tai buvo nesuvokiama. Kaip tai galima: „ką ten priėjus sakyti?“ O jeigu atstums?“ Pasirodysi kaip koks mulkis.. Nepatikėjau aš juo, numojau ranka.. Bet po parodymo video, kaip bičas prieina prie dviejų merginų gatvėje ir po 10 minučių jis sėdi su viena iš jų parke ir „laižosi“ aš negalėjau nesusidomėti ir pradėti „plačiau“ domėtis šiuo reikalu.
Pradėjome su Pauliumi kartu domėtis šia literatūra ir svarbiausia ką perskaitėme, ėjome ir taikėme praktikoje. Tai vyko kiekvieną vasaros dieną. Mažame miestelyje Jurbarke mes apsukdavome porą ratų aplink Jurbarką ir užkalbindavome merginas. O Dieve, kokia būdavo didžiulė baimė prieiti. Man net užsikirsdavo liežuvis.
Priėjimas po priėjimo, baimė vis mažėjo ir mažėjo. Tai buvo man drąsos ugdymas. Mano pasitikėjimas nesustabdomai augo, kai aš pradėjau gauti rezultatus. Mano tėvai po truputį pradėjo manęs neatpažinti. Aš net jiems papasakodavau istorijas, kaip mes susipažindavome su merginomis. Jie juokės, o mama sakė „aš niekada negalvojau, kad mano sūnus užsiims tokiu dalyku“..
Po vasaros grįžus į universitetą manęs jau nebeatpažino grupiokai. Aš buvau jų akyse „keistuolis“. Mano kūno kalba buvo kitokia. Aš buvau pakeitęs stilių, laikyseną. Štai koks aš buvau.
Sportavau štanginėje, nes tai buvo pagrindas laikysenai ir vyriškumui. Tačiau universitete dėl pasikeitimų aš buvau keistuolis. Vienas gupiokas, pamatęs kaip aš „Artistuose“ elgiuosi priėjęs prie merginos, kitą dieną paklausė: „Šokėjas, ką skaitei?“..
Pirmos dalies pabaiga. Skaitykite II dalį
