Visada maniau ir manau susipažinti su naujais žmonėmis yra įdomu, o ypač iš tų, iš kurių galima kažko išmokti.
Vieną dieną brūkštelėjau šokėjui į Skype, vis tik smalsumas, noras išmokti kūno kalbos ir pašlifuoti pokalbius (openerius) su merginomis lėmė tai.
Tiesa pasakius anksčiau teko gatvėje prieiti prie merginų, bet rezultatas buvo ne tas, kokio norėjau. Bet po pamokos su šokėju supratau, ką aš tuomet blogai dariau ir kokios mano buvo klaidos. Manau, kad čia joks video negali padėti, tiesiog reikia, kad akis į akį su juo pabendrauti, kad jis pasakytų klaidas (ypač gerai iš šono matos) bei nukreiptu teisinga linkme.
Kai tu bandai taisyti klaidas ir klaideles vietoje jos ir greičiau taisosi ir pačiam lengviau. Nes kitu atveju galima daryti klaidas ir apie jas nežinoti, o rezultate tik stiprėtų nepasitikėjimo laipsnis.
Na bet grįžtam į vėl į pradžią. Pakalbėję skypu, susitarėme dėl susitikimo suderinome laiką ir t.t. Mane laukiantį pirmas pamatė šokėjas, aš jo pamačiau iškeltą ranką, pasisveikinę vėliau šnekėjome apie galimybes ir šansus, kuriuos paleidžiame vėjais, vien dėl to, kad atsiranda vidinės kliūtis.
Tai gali būti psichologinis nusiteikimas, baimė, bet kas. Bet tai yra natūralu, žmogiška ir šias kliūtis galima įveikti. Bendraujant su Airinu jokių pašalinių trukdžių nesijautė, jautėsi pasitikėjimas juo. Parepetavom, pagliaudėm, apšilafavom kūno kalbą, panaikinome vieną kitą klaidą, neteisingą žvilgsnį ir kitus niuansus. Ir iškeliavome į miestą.
Iš pradžių priėjome prie dviejų merginų, kurios buvo užsisklendusios savyje, nelabai linkusios bendrauti. Kaip vėliau paaiškėjo laukė, savo draugų. Mums bekalbant jie būtent ir priėjo. Su jais pasisveikinę (beje jie maloniai paspaudė ranką) pasukome toliau.
Prie Katedros priėjome prie dviejų simpatiškų merginų, gana linksmai jos mus sutiko, pajuokavom, papasakojau žiedo istoriją ir išgirdau šokėjo pokalbį su jomis. Vėliau šokėjui išsitraukus telefonos, jos užrašė numerį. Nors viena užsiminė, kad turi vaikiną, tačiau ji vis tiek jį davė (drįsčiau pasakyti, kad ji į mus žiūrėjo kaip draugus, su kuriais galima kada praleisti laisvalaikį).
Kad pasakojimas nebūtų toks nuobodus, sau leisiu įdėti šiokį tokį intarpą:
Įsivaizduokite situaciją (čia mano pvz): vienuolis pakvietė savo mokinius į mišką ir jiems norėjo įrodyti, kodėl svarbu turėti tikslą. Miške vienuolis paprašė prikabinti prie medžio rožės žiedą, sakydamas, kad rožės žiedas yra tikslas.
Pats mokytojas kiek atsitraukęs paprašė užrišti akis. Vėliau mokiniai jam davė strėlę su lanku. Mokytojas kiek šaudavo strėlę, tiek nepataikydavo. Taigi istorijos moralos: Žmogus su užrištomis akimis, negali nukreipti savęs teisinga linkme. Negali nukreipti į rožės žiedą ( į tikslą), todėl jis tik švaisto savo gyvenimą ir daro klaidas.
Mano patarimas, neužsiriškite akių, ir jeigu tikrai jaučiatės neužtikrintai bendraujant su mergina, kreipkitės į šokėją. Kreipimąsis į šokėją gali sutrumpinti jūsų tikslą susirasti merginą iki trumpesnio tarpo. Galbūt be mokymu pavyks rasti jums mergina po kelių metų, tačiau kam tiek atidėlioti? Kam? Dabar aš į tuos klausimus atsakau: JOKIŲ ATIDĖLIOJIMŲ NEGALI BŪTI. Tai praverčia ne tik bendraujant su priešinga lytimi, bet kopiant ir lipant laiptais į norimą gyvenimą.
Veiksmas centre
Po trumpo intarpo, vėl tęsiu dienos pasakojimą. Taigi, po pokalbio su merginos, pašnekėjom į apie klaidelis ir ėjome toliau. Atlikome vieną kitą filmavimą, šokėjas priėjo prie žavių damų ir tiesiog tik pašnekėti. Vėlgi, tiesiog gyvai galėjau stebėti akių kontaktą ne per aukšta linija. Akys buvo vienodame lygyje, atsilalaidavimą bendraujant. Čia galima pasakoti, tačiau reikia gyvai pamatyti.
Šiek tiek vėliau užkalbinome dvi panas, iš kurių viena priminė pasikėlusią plaštakę. Šiek tiek juoko, openerio atidarymas su atvykstančiais svečiais ir vakariene. Kadangi nebuvo tikslo su jomis bendrauti (t.sakant operis buvo sukritikuotas, nes nebuvo tinkamoje vietoje pasakytas, reikėjo sakyti tuo met ką nors kita) ir pasukome toliau.
Gedimino prospekte šokėjas pasakė dabar tikslas sustabdyti šias panas (parodė į priekį). Atlikau, tai kas pavesta, tiesa su šiokiu tokiu nesklandumu, (nesklandumas tame, kad buvo stabdant buvo vartojami nebūtini žodžiai gal (pvz. Gal sustokit). Bet jos sustojo ir viena netgi paklausė, ką filmuosit?
(Žiūrėdama į šokėjo kamerą) Matėsi, kad norėjo.. oi norėjo pasifilmuot) . Vėl gi buvo tikslas sustabdyti, šiek tiek prastesnė pradžia, lėmė tai, kad jau matėsi, kad iš vežimo byra miltai ir tolesnis pokalbis tai tiesiog šiek tiek gaišimas (mano manymu).
Rašydamas ši atsiliepimą, sau leisiu padaryti dar vieną intarpą:
„Kas rytą Afrikoj prabunda antilopė. Ji žino, jog turi bėgti greičiau už liūtą, kad tas jos nesudraskytų. Kas rytą Afrikoj prabunda liūtas. Jis žino, jog turi bėgti greičiau už antilopę, kad nenugaištų iš bado. Nėra jokio skirtumo, ar tu esi antilopė, ar liūtas. Rytą, vos tik prabudęs, tu privalai bėgti”. (Nesbarbu tavo ūgis, nesvarbu tavo akių spalva, tu turi eiti prie merginos. Jeigu tu neisi, tu liksi ALONE (ang.k.).
If you can make a girl laugh – you can make her do anything.
Po šio intarpo ateina kulminacija. Taigi, kulminacija. Matome daug aikštelėje šokėjų (realių šokėjų, kurie šoka), gedo prospekte ir ant laiptų viena mergina žiūri kaip šokėjai šoko.
Viena minutę pagalvojęs openerį (įdomu, koks lietuviškas atitikmuo galėtų būti?), priėjau prie jos. Atsisėdau tinkamu atstumu, užkalbinau pamačiau (t.pasakius openeris buvo sugalvotas būtent tai situacijai), kad ji nusišypsojo ir dar po vieno kito sakinio iš tiesiau ranka su ja susipažinti, ji paspaudė ranką ir pasakė savo vardą.
Vėliau pasakė, kad aš buvau pirmas vaikinas, kuris prie jos priėjo ne girtas. Atradome bendrą temelę, pagyriau jos stilių ir vėliau padavęs telefoną paprašiau, kad įvestų numerį. Bingo! Medžioklė sėkminga! Gautas numeris, per vieną iš pirmųjų priėjimų.
Džiaugiuosi tai, kad panaudoja beveik visas šokėjo pritaikytas pamokas ir patarimus. Atsirado vidinis pasitenkinimas, šiek tiek pasididžiavo. Kad viskas taip greitai išėjo.
Dėkoju Šokėjui, nes atrišo raištį ir aš galėjau pamatyti rožę (tikslą) ir nukreipti save teisinga linkme.
P.s. Šioje ataskaitoje nesistengiau per teikti dialogo detalių. Nes visas dialogas stengdavausi, kad gautųsi kiek galima natūraliau. Kiekvienas asmuo pasakytų ką nors kitą. Norėjau šia ataskaita parodyti, kad tie mokymai veikia ir duoda praktinės naudos.
P.s.2. Tikiuosi, kad ataskaitos skaitymas neprailgo 🙂
