Po pirmosios straipsnio dalies ne vienas paklausė – „Ir viskas?“, „O kuo gi baigėsi tas pasisėdėjimas senamiestyje?“. Na… pabaiga buvo gan nuspėjama ir primityvoka, bet visgi gal ir verta apie tai kalbėti.
Neslėpsiu, pati vietomis esant gerai nuotaikai mėgstu flirtuoti ir provokuoti, todėl nenuostabu, kad ir tąsyk kelios valandos gyvo paplepėjimo pažintį pastūmėjo gerokai į priekį. Vyras atsipalaidavo ir pamanė, kad teritorija jau užkariauta, tereikia kelių užuominų ir aš jau krisiu į jo tvirtą glėbį. Gerai perpratau jo mąstymą, o moteriška intuicija kuždėjo, kad vienas kitas signalas galėjo užtęsti susitikimą ir pabaigti jo bute ant Tauro kalno. Garbė moteriškumui! pasirodo, neįpareigojantis pakikenimas dar veika…
Kaip pati juokiausi po to susitikimo – gavau komercinį pasiūlymą. Vyrukas gan aiškiai apibrėžė, ko jis nori: per kelias dienas po susitikimo „buvau įpareigota“ jam atsakyti, ar norėsiu dar su juo susitikti atsigerti vyno pas jį ir pabūti kiek ilgiau. Kadangi esame labai mandagūs, išsilavinę ir įdomūs viską apibūdiname subtilesnėmis frazėmis, nors abiem buvo aišku, kad artimos draugystės iki gyvenimo pabaigos jis nesiūlė, o patenkinti savo „fiziologinius poreikius“ visgi reikia.
Viena vertus, toks jo subtilus manevras tikrai buvo gan gražus – jis aplink save sukūrė gan saugų kontekstą (supratau ir žinau, ko jis tikisi iš manęs) ir viskas, įskaitant apsisprendimą ar noriu bendrauti toliau, buvo palikta mano rankose. Neskaitant pasiūlymo turinio, viskas pateikta buvo tikrai gražiai.
Žiniai: nieko neatsakiau… dar vis.
Pagal rašinio pavadinimą, ko gero, reikalingas ir atitinkamas moralas: jei esi pasitikintis, nepriklausomas, bendraujantis ir tau jau link 30, tai 50 proc. tikimybė, kad vienintelis tavo interesas priešingos lyties atžvilgiu bus trumpalaikė draugystė (kaip iš vieno panašaus tipažo esu girdėjusi: paprastai su mergina geriausia susitikti nuo 4 iki 10 kartų), na gal dar kartais ir laisvalaikis.
Galvojant apie pačią situaciją, turiu smarkų įtarimą, kad žarstydami tokius pasiūlymus, jie nuoširdžiai galvoja, jog ir merginos turi svajonę į lovą įkristi su kuo daugiau vyrų, o kiekvienas naujas sugulovas tėra neįpareigojantis nuotykis, kuris uždarius duris po tų 4 ar 10 kartų ima ir užsimiršta, praturtinęs seksualinį stažą. Nežinau… labai abejoju… manau, mano draugės pritartų, kad „pasirašydama“ nakčiai su juo ji tiki pakeisianti jo požiūrį ir vis dėlto jis nuspręs, kad išrinktoji ji nėra tik tą naktį.
Neseniai skaičiau, kad vyrai, priešingai nei moterys, bijo kurti santykius ir kažką įsileisti į savo gyvenimą. Moterys gimdo vaikus, todėl joms natūralu, kad visad turi su kažkuo save sieti, o vyrai iš prigimties vieniši medžiotojai, kuriems prisirišimas atsiranda tik nuo tam tikros mistinės (ir moterims kol kas nežinomos) ribos. Taip ir būna: jis gimė visas, o ji taip ir lieka tik pusė.
Užuominos JAM:
Užuomina Nr. 1: Vyrai, savo norus, ketinimus, planus mokėkite pateikti subtiliau – sukurkit saugią aplinką ir leiskit jai apsispręsti arba pateikit tai, kaip faktą, kuris jai jau buvo žinomas (pvz.: „Kiek pamenu, mes pirmadienį einam į pasimatymą?“). Jos susidomėjimas jumis užaugs kokius 10 kartų.
Užuomina Nr. 2: Moteris retai nuoširdžiai bendrauja daugiau nei 3 pasimatymus su vyru nematydama jo šalia ilgesnėje perspektyvoje.
Užuomina Nr. 3: Kažkur girdėjau, kad ji dėl to, ar nori su juo pasimylėti nusprendžia per 5 sekundes. Čia šiaip 🙂
Tavo,
Margo
