Pavasarėjančio savaitgalio rytą maniau, kad tai bus rami ir jauki diena namuose. Išsiviriau kavos ir tingiai skaitinėjau dienos naujienas ir gandus, kai netikėtai Skype pakalbino seniai begirdėtas pažįstamas. Vienok…džiugu, kai tave prisimena ir pakalbina nerūpestingomis istorijomis „apie orą“.
Netrukus besišnekučiuojant gavau pasiūlymą susitikti kavos. Pamaniau, kodėl ne? Savaitgalis ir planų ypatingų nėra. Po kelių valandų (dailiam makiažui ir tinkamam drabužiui išsirinkti juk reikia laiko) jau sėdime jaukioje senamiesčio kavinėje.
Tiesa sakant, tai buvo susitikimas po ilgo laiko, o ir kažkada neitin artrimai bendravome – tiesiog po kažkokio vakarėlio apsikeitėme kontaktais. O vyras pasirodė įdomus, turintis savitą pasaulėžiūrą… Sakyčiau, Alfa Vyras.
Tvarkingai apsirengęs, subtiliai pasikvėpinęs, kiek pradėjęs plikti. Negražuolis, tačiau susitvarkęs. Na na…pirmas įspūdis neblogas, nors ir jokių vilčių neturėdama atvažiavau į miestą tos kavos. Maloniai pasisveikinome. Nors iš ano vakarėlio jį pamenu gan gyvą, aktyvų, bendraujantį, kalba tyliai, net vietomis turi įsiklausyti, tad visas dėmesys tik jam. Ta ramybė atrodo kiek įtartina.
Iš pradžių kalba kaip ir nesiriša, bet galiausiai vienas kitas asmeniškesnis klausimas ir juokelis pramuša ledus. Vuolia! Nuojauta kužda, kad gali būti įdomu. Pradedame šnekučiuotis ir diskutuoti apie bendravimą, santykius ir pan.
Bekalbant išryškėja: vyrui virš 30, vaikų neturi, vedęs nebuvo, atrodo sveikas, apsirūpinęs ir gan įdomus. Imu provokuoti: „kaip tu toks jaunas, perspektyvus draugės neturi?“. Matau, kad savo įžūliai klausimais visai nesutrikdau žmogaus.
Jis ramiai pasižiūri ir paaiškina. Aš nejaučiu tam poreikio: buitį susitvarkau pats (pastebėjau, kad pedantas – marškiniai preciziškai išlygnti ir servetėle rankioja kiekvieną cukraus pudros trupinėlį, likusį pavalgius obuolių pyrago), bendravimui turiu daug draugų, o fiziologiniams poreikiams patenkinti…dažnai turiu draugę kitą. Dar pridūrė, jog pageidautina, jog ji būtų įsipareigojusi kitam – mažiau pavojaus, kad atsiras prisirišimas, emocijos.
Įdomu tai, jog jis ne pirmas mano sutiktas panašaus mąstymo vyras. Bendri bruožai: savimi pasitikintys, gan dėmesingi moterims (dažnai net tikri džentelmenai), daugiau ar mažiau apsirūpinę, bendraujantys, spinduliuojantys vyriškumu. Beveik tokie, kokių nori kiekviena moteris šalia savęs.
Tik, deja, dažnai tokie vyrai daugiau nei kitus myli save. Su jais visad smagu, buvimo kartu metu moka suteikti svarbiausią jai dalyką – saugumą (jis, manau, tiesiogiai siejasi su pasitikėjimu savimi) ir yra vyriški, tačiau nenori arba nemoka kurti sanykių.
Užuominos JAM:
Užuomina Nr. 1: palaikykite kontaktus su merginomis, tai investicija į Jūsų ateities pažintis ir santykius, geresnį priešingos lyties supratimą.
Užuomina Nr. 2: Moters akis visad patrauks tai, jog esate susitvarkęs – nuo švarių panagių iki išvalytų batų: paprasta, bet efektinga!
Užuomina Nr. 3: Visas situacijas galbėja humoras, net mokėjimas pasijuokti iš savęs. Nepyk ir neįsižeisk, būk ir pats atsargus.
Užuomina Nr. 4: Instinktyviai, gamtos taip duota, kad moteris ieško saugumo, o jei būsi dar ir vyriškas, tai ją prisijaukinti bus dar paprasčiau.
Tavo
Margo
O, kažkas naujo…įdomu, įdomu..lauksim daugiau postų 😉