Ne duok Dieve, patektų Jūsų sūnus ar duktė ar Jūs patys į šį kalėjimą. Kamera, kurioje esu yra 2 x 2 m, nėra nei šaldytuvo, nei virvių rūbams pasidžiauti, nei keptuvėlės, nei televizoriaus, nei virdulio. Yra tik varvantis kriauklės kranas, trigubos lango grotos, uždarytos durys ir tu vienas. Įsivaizduok, įmestų tave ar tavo dukterį ar sūnų ar žmoną ar vyrą ir jam/jai reikėtų 23 valandas išbūti 2 x 2 m VIENAM arba su PSICHINIU LIGONIU!
Daugelis čia įmestų nemoka net lietuvių kalbos. Jie nežino/nemoka kaip reikia rašyti skundus, kad kažkokios Jų teisės egzistuoja. Pavyzdžiui, mane suėmė ir įmetė visiškai be jokių daiktų. Tu turi aplink save tik kelnes, maikę, kojines, batus. Jeigu laisvėje neturi artimųjų, nemoki lietuvių kalbos, nemoki rašyti prašymų/skundų, nemoki klausti, tai tau čia tik vienas kelias – tiesiai į degradavimą, išprotėjimą, savižudybę. Tu čia niekam nerūpi ir esi 0. Todėl turėjimas artimųjų, šeimos, draugų laisvėje, kurie galėtų „pašildyti” (aplankyti, parašyti laišką, įdėti knygų, rūbų, pervesti pinigų) yra, Jūs neįsivaizduojate, koks svarbus, kol pats čia nepatenki.
Pavyzdžiui, mane suėmė, kai aš turėjau eiti reabilituotis nugarą. Po ilgų metų šokių repeticijose ir ilgo sėdėjimo prie kompo bei per didelių krūvių sporto salėje turėjau eiti reabilituotis nugarą. Iki šiol, po pateikto Lukiškių kalėjimo direktoriui epikrizės ir prašymo, vis dar į 18 kvadratinių metrų salę negaunu kilimėlio ir kitos kineziterapijos įrangos treniruoti vidiniams nugaros raumenims. Šiandien lauke (praguloje-pasivaikščiojime) dariau šuoliukus ir tūpdamas nugaros apačioje pajutau surakinimą. Galvojau surakino nugarą, bet laimei taip nebuvo. Jeigu iš laisvės niekas nepastums, neprašys, kad praeitų tavo prašymai, praktiškai direktoriaus patvirtinimo gali laukti kokius du mėnesius ir galop tas prašymas kažkur pasimes. Čia yra kova už būvį, turi prašyti 10 kartų kol gausi. Žmogus, kuris nemoka pardavimų, t. y. įtikinti kitą ko jis nori (mano audio programa „Kaip parduoti savo Produktus ir Paslaugas”), netenkins praktiškai jokio savo noro šiame kalėjime, nes jis arba nemokės arba užstrigs, kai pradės prašyti ko nori ir prižiūrėtojas ar auklėtojas neįsitikins ir neduos ko jam reikia.
Įsivaizduok save įmestą į 2 x 2 m kamerą be jokio savo daikto. Tu turi susikurti gyvenimą iš naujo čia. Ir nežinai kada išeisi į laisvę. Ateina auklėtojas ir tu turi 3 sekundes pasakyti ko nori, nes kitaip jis eina prie kitos kameros. Kalinių tai juk 1000!
Ir suimti Jus gali bet kada. Užtenka „zajavo” (pareiškimo) ir kelių duomenų, kad galimai Jūs padarėte tariamą nusikaltimą, už kurį gresia ilgesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir Jus sulaikys. Po 24 val. suims aišku dažniausiai neteisėtai. Bet esmė tu jau suimtas.
Kalėjime prašiau, kad man leistų vesti salsa, bachata ir klubinių šokių pamokas, bet po kol kas direktorius tyli. Po kol kas vis dar nevedu ir anglų kalbos pamokų kitiems suimtiesiems. Prašysiu artimųjų, o gal net ir žurnalistų, kad paragintų man leisti vesti. Bent jau tegul nuperka direktorius kineziterapijos įrangą (kilimėlį, volelį, kamuolį) į sporto salę, nes ten vos tik trys treniruokliai ir nėra kaip atsigulti ant žemės.
Taip pat visų prašau, nenusigręžkite ir nebūkite akmeninių širdžių žmonės. Parašykite man laišką, o po to suderinsime ir galėsite ateiti aplankyti mane trims valandoms per stiklą. Taip pat prašau Jūsų įdėti man knygų apie Baudžiamąją teisę ir savęs gynybą teisme. Taip pat prašau pervesti man kiek kas galite pinigų į mano sąskaitą kalėjime maistui ir būtiniausioms reikmėms. Laiške parašykite apie save, savo gimimo metus, telefono numerį. Aš Jums paskambinsiu ir ateisite mane aplankyti. Viską kaip padaryti išdėstau po straipsniu.
Laiškus siųskite adresu:
Šokėjui
Lukiškių skg. 6,
01108 Vilnius
o sąskaita yra Lukiškių kalėjimo puslapyje.
Šokėjas
Be PatrauklusVyras.lt leidimo draudžiama naudoti ir platinti paskelbtą informaciją svetainėje PatrauklusVyras.lt kitose interneto svetainėse bei žiniasklaidos priemonėse
