Prasidėjus santykiams bandžiau statyti rėmą, jog aš esu čia vadovas, bet tuo pačiu būti ir rūpestingas. Iš esmės aš nemėgstu kai kiekviena mano žingsni kontroliuoja ar bando primesti santykiu vairą mergina, nesijausi šitaip vyru, trumpai tariant ji čia keliauja kartu, jei aš jei tinku ji bus, netinku nebus kartu, man dzin gatvėje dar vaikšto tūkstančiai. Neverksiu.
Iš pradžių ji to lengvai nepriėmė, nes pati yra tokia truputi vyriška, bet aš parodydamas jog nebijau prarasti jos ji pajuto tai ir pagaliau viskas normalizavosi. Pradėjome draugauti greitai dar jos visiškai iki nulio nepažinau, tai norėjau pamėtyti ją į skirtingas gyvenimo situacijas ir truputi pažiūrėti kaip ji masto. Nes iki tol kaip ir viskas gražiai ėjosi, bet mes tik arba jos namuose būdavom arba pas mane, kol pagaliau pradėjome būti ir gyventi vienuose namuose kartu. Bet iki tol per du mėnesius nebuvom net iš miesto neišvykę niekur. Jokiu ekstremalesniu situacijų kažkur iš komforto zonos.
Aišku tik va labai superinį dalyką sužinojau jog moka skaniai gaminti ir noriai tą daro, ir yra tvarkinga, aš gal toks tinginiukas bet pas ja kiekvienas daiktas turi savo vietą. Čia reikėjo man keistis, kur pavadovauti neidavo, tvarkos klausimu 😀 bet šią bėda sprendžiau kitaip, primesdavau tai jog čia jos darbas gamyba ir tvarka.
Žodžiu nėra namų be dūmų manau. Bendram gėriui santykiams tvarkydavomės kartu kita kartą. Ir maloniau abiems ir pykčių nelieka. Dabar kalbant dėl nuomonių, aš niekada nepuolu primesti savo nuomones jog tik aš teisus o ji ne, arba darom tik taip kaip aš sakau, išklausau ja pasakau savo pasveriam kaip butu teisingiau, nuspręsdavom bendrai, būdavo tokiu atveju tikrai, ne visada vadovas aš, įsijungdavo kartais ir širdis. Pas visus taip yra manau.
Truputi santykiuose prasidėjo išvykos, ko jau laukiau iš tiesų, nusprendėme lėkti prie jūros, ir ką žiūriu, ryte pats nieko nedarau ir stebiu, kaip ji čia ruošis, iš esmės viskas gerai, rūpinasi ar mašina švari ar nuplauta, ir ką būtent dėsimės. Man tik pritarti likdavo. Sutikau žmogų rūpestingą mielą ir šeimyniška. Patiko ta diena pasivaikščiojimas kartu prie jūros, susikabinimas už rankų. Pora kaip tvora.
Ką lėmė mokėjimas užkalbinti ir nuvesti pokalbi i tikslą. O jeigu nemoki šių žinių ir jokių technikų? Būčiau neužkalbinęs ir neturėjęs jos. Reikia eiti chebra, mokytis tobulintis ir nebijoti klysti. Aišku iki šio pokalbio su ja jau buvau pažengęs nemažai. Bet kokybė ateina tik per tik per kiekybę.
Rapmix
