Alfa Vyras neignoruoja realybės ir pripažįsta sau, kokiame šūde jis sėdi. Alfas vyras mato galimybę atsidurti daug geresnėje situacijoje ir gyventi žymiai kokybiškesnį gyvenimą, nei gyvena dabar.
Per savo gyvenimą bendravau su daugybe vyrų, kurie nesugebėjo sau pripažinti, kad dabartinis jų elgesio modelis su moterimis neduoda rezultatų. Jie kaltę suversdavo ant moters, kuri pasakydavo, jog „turi vaikiną“ ir neduodavo savo telefono numerio.
Dar keletas vyrų kaltindavo jas kaip lesbietes, jog joms nepatrauklūs vyrai. Dar jie sakydavo, jog ji pati bijojo užrašyti telefono numerį ir t.t. Sąrašas tęsiasi. Vieno dalyko, ko jie nepadarydavo, tai nepripažindavo sau, jog ji atstūmė juos, nes jie jos nesuinteresavo. Retas vyras „turi kiaušus“ sau gyvenime tai pripažinti.
Bet nuo šio dalyko ir prasideda žmogaus judėjimas į priekį – pasikeitimas. Kol tu nepripažinsi, jog reikia keistis, tu nesikeisi. Tu vėl ir vėl gyvensi tame pačiame šūde. Aš esu pilnai įsitikinęs, jog visos vyro baimės, kurios trukdo pasiimti kokią jis nori moterį, yra kilosios iš baimės, jog moteris atstums. Kiekvienas vyras bijo būti atstumtas moters. Ir jeigu taip atsitinka, visi vyrai bijo sau pripažinti, jog tai atsitiko, nes tai reiškia pralaimėjimą.
Vienas vyras man su džiugesiu sakė: „ji užsirašė mano numerį ir gal paskambins man“. Ne, nagi vyrai, kaip jis nesupranta, jog taip tik teisina save ir savo pralaimėjimą. Moteris nenorėjo duoti savo telefono numerio ir „iš gailesčio“ pati užsirašė jo numerį. Ji tai padarė tam, jog lengvai atsimazintų nuo jo. Vyras bijo pripažinti realybę, jog pralaimėjo – nesudomino jos ir gyvena savo pasakose. Realybė yra karti ir jeigu ją ignoruosi, ji tau skaudžiai kąs.
Psichologijoje šis realybės ignoravimas ir prisikūrimas vaizdinių galvoje vadinamas LACUNA (Spraga žiniose). Lacuna yra psichinė akla duobė, apgaudinėjanti tave. Ir Lacuna visada stengsis nukreipti tavo dėmesį nuo skausmingų zonų realybės ir stengtis jų išvengti. Dėl Lacunos dauguma žmonių nesugeba išeiti iš komforto zonos.
Tuo tarpu Lacuna padeda neišmenitėti iš vaikystėje patirtų traumų. Tai psichinis mechanizmas sukurtas tam, kad kuo daugiau vengtum skausmo ir to, kas nemalonu. Tai yra būtina tavo psichinio mechanizmo dalis. Problema atsiranda tada, kai tau reikia žiūrėti į skausmą ir Lacuna stengiasi tave sustabdyti, atitraukti nuo to. Lacuna yra užmušama per praktiką ir tą skausmą paverčiant malonumu. Tuomet tavo psichika nebekuria lacunos ir tu išpleti savo komforto zoną.
Po priėjimo ir nepasisekimo prie moters, yra daug lengviau viską ignoruoti ir stengtis pamiršti. Vėl Lacuna stengiasi nukreipti tavo dėmesį nuo skausmo. Po priėjimo yra daug sunkiau pažiūrėti veidu į veidą, ką padarėme blogai ir pataisyti tai. Mergina atstūme vyrą, o jis klausia savęs: „hah, kas blogai su šia mergina? Lesbietė ji gal?“ Dieve, ji nėra lesbietė.
Vyras tik nori atsakomybę nusikrauti nuo savo pečių. Jo psichologinis mechanizmas nori jį apsaugoti nuo pripažinimo, jog „mergina nebuvo juo suinteresuota, nes jis nesugebėjo sudominti jos“. Yra daug lengviau viską nustumti į šoną, nei galvoti, ką aš blogai padariau. Stengdamasis rasti klaidas, jautiesi nevyrišku, nevykėliu.
Kurį variantą pasirinktum?
a) Skausmą, kurį patirsi, kai moteris atstums tave. Jausiesi „atstumtas“? (Atmink, jog tai yra baisu tik dėl to, kad tu savo galvoje prisikuri dar neįvykusių pačių blogiausių vaizdinių, kas gali nutikti)
b) Skausmą, kurį patirsi sėdėdamas namuose vienas, švaistydamas savo gyvenimo laiką, „masturbuodamasis“ prie porno puslapio ir leisdamas kitiems vyrams pasiimti moteris, kurių esi pats nusipelnęs?
Kuris skausmas tau atrodo didesnis?
Nežinau tavęs, bet „b“ variantas yra pats žiauriausias dalykas, kurį aš galiu įsivaizduoti gyvenime. Jeigu tu galvoji, kad a variantas yra skausmingesnis, tu akivaizdžiai žiūri į gyvenimą, kuriame tavo pasirinkimas tarp moterų yra lygos 0, kuriame tu turi labai mažai draugų, gyvenimą, kuriame dažniausiai plauki pagal rutiną ir gyveni ne tokį gyvenimą, apie kokį svajoji, o tokį, kokį tau primeta visuomenė. Tu žaidi ne pagal savo, o pagal kitų nustatytas taisykles.
Tam, kad motyvuotum save eiti ir daryti, tau reikia įsivaizduoti „b“ variantą, jog jame nenorėtum atsidurti. O kaip apie tegiamąją pusę situacijos? Malonumą? Žinai, žmogus yra toks kūrinys, jog jis labiau mato neigiamą situacijos pusę – skausmą, nei teigiamą. Skausmas yra didesnis motyvatorius, nei malonumas, nesiimti kažko daryti. Tam, kad susitiprintume motyvaciją tau prieiti prie karštos blodinės ar brunetės, galvoje „statome“ tikėjimus:
– Aš jausiuosi puikiai ir būsiu patenkintas savimi, pažiūrėjęs baimei į akis ir ją įveikęs
– Nuėjęs prie merginos aš turėsiu galimybę ją sudominti, vesti link sekso
Ir aš nenoriu visiškai jausti:
– Skausmo būti vienam namuose
– Leidimo mano droviajai pusei laikyti mane nuo tikslų ir pasaulio pažinimo
Tu visada jausiesi geriau įveikęs skausmą ir pasiekęs savo tiklslus. Leisk skausmui stumti tave link to, ko tu nori. Stenkis tai sustiprinti įsivaizduodamas malonumą, kurį tu gausi, pasiėmęs iš gyvenimo tai, ką nori ir apie ką svajojai, o ne ko tavęs prašė mama ar visuomenė
Šokėjas
Geras „spyris” į šikną!