Situacijos šeimininku privalo būti vyras

         Sveiki, įpusėjau Alfa mokymus. Iš jų pasisėmiau neįtikėtinai daug drąsos ir tikėjimo savimi. Pasikeitė pats požiūris į save, savęs vertinimas. Geriau suprantu moterų ir aplamai žmonių psichologiją, jų kūno kalbą. Taip pat išmokau kontroliuot savo kūno kalbą, pakeičiau laikyseną. Moterys nebeatrodo tokios sudėtingos kaip anksčiau, sužinojau apie dalykus kurie visada veikia, nebereikia pasikliauti „akla sėkme“. Supratau, kad reikia daryti tai kas veikia, o ne kartoti tas pačias klaidas. Ką reiškia vien Šokėjo asmenybė – visada patars, padrąsins, neleis savim suabejot. Geras jausmas žinot, kad gali turėt tokią moterį kokios nori.

Kai dabar prisimenu savo ankstesnius santykius akis bado tada darytos akivaizdžios, elementarios klaidos kurias kartais kartodavau vieną po kitos, o į tai kas man nešdavo sėkmę dėmesio neatkreipdavau. Viskas vyko nekontroliuojamai ir iš vis buvo „palaida bala“. Dabar reikalams pakrypus ne į gera visada randu savo klaidas dėl ko taip yra ir žinau ką daryt norint pataisyt padėtį.

Pritaikiau Šokėjo patarimus ne tik kabinant „gyvai“, bet ir internete, tas iš karto davė rezultatus. Dabar nesistebiu kai moterys viena po kitos pradeda lankyt mano profilį ir net tikrai patraukli moteris kuri kasdien iš kitų gauna bent po kelis banalius laiškus parašo man pirma.

Vis dėl to šiai moteriai parašiau pats, jai 32, aštuoniais metais už mane vyresnė, bet pačiam žydėjime. Iš karto pajutau stiprų susidomėjimą iš jos pusės, bet pats bendravimo neskubinau, nes buvo viena problema- ji gyvena kitam Lietuvos gale. Pradėjom susiskambint, bendravom puikiai, temų niekada netrūkdavo. Mačiau kaip ji dega noru susitikt, bet nenorėjau veltis į beprasmius santykius, nes dėl jos keltis į kitą Lietuvos kraštą nė nesiruošiau. Praėjo geras mėnesis kol prisiruošiau pas ją nuvažiuot, ji buvo per daug gera, kad pamirščiau ją nė nesusitikęs.

Taigi, šeštadienio vakaras, laukiu jos aikštelėj šalia sutartos šašlykinės. Po kelių minučių pasirodo ji, tokia kokią ir įsivaizdavau, tas pats gražus balsas ir gyvas juokas. Tuo tarpu aš buvau ramus ir kokiais 90 proc. atsipalaidavęs, lyg žiūrėčiau įdomią laidą per TV. Mes jau sėdim kavinėj ir po kelių minučių ji prisipažysta, kad jai iš susijaudinimo vis dar dreba rankos. Ji negali patikėt, kad pagaliau mes susitikom. Po vakarienės nuvykstam pas ją į namus. Ten kalbam apie nelabai reikšmingus dalykus ir apsunkęs žiūrau TV.  Matau, kad ji yra savo namuose, bet jaučiasi taip lyg aš čia būčiau šeimininkas. Po geros valandos paklausiu jos kada klos lovą, ji atsako, kad „tuoj“.

Lova jau paklota, aš guliu tik su trumpikėm, laukiu damos, ji nuėjo į vonią ir persirengt. Po kelių minučių ji ateina su naktinukais, man galvoj tik viena mintis: ar bus po jais kelnaitės ar ne. Viliuosi, kad būtų, „įveikti“ jas man taip malonu kaip vaikui išvyniot saldainį. Pradedam bučiuotis, glamonėju ją, jaučiu, kad ji jau pasiruošus. Įsakmiu balsu liepiu jai nusimaut kelnaites, ne per daug griežtu, kad jos neišgąsdinčiau, bet pakankamai rimtu tam, kad suprastų jog nejuokauju. Ji žaismingai atsako- „kaip griežtai“, bet nereaguoju į tai, iš žvilgsnio supranta, kad mintyse skaičiuoju iki dešimt arba pats jas nuplėšiu ir ji daro kas liepta, matau, kad jai patinka. Paglostau jos putytę- tokia kokias aš ir mėgstu, šilta ir drėgna :). Neskubėdamas įeinu į ją, viskas einasi puikiai, žiūrau jai į veidą ir stebiu kaip ji mėgaujasi. Ji trumpam palepina mane oraliniu, bet aš nekantrauju vėl kibt į „darbą“. Mylimės misionieriaus poza ir pagaliau gerai „užpumpuotas“  šūvis nusidriekia per visą jos pilvą, krūtis, kaklą ir tolimiausi lašai nukrenta jai net ant skruosto, bet ji tik šelmiškai nusijuokia.

Man patinka tokios moterys. Vėliau pakartojam tą patį tik labiau paįvairindami pozas, bet jau ne taip saldu kaip pirmą sykį. Partnerė sunkiai „paveža“ mano pajėgumą(nebereikalo negeriu ir nerūkau). Po to pakalbam, pamiegam. Ryte išvažiuoju palikdamas ją tokią, kad vis dar manęs norėtų. Tą pačią dieną ji man rašo žinutes dėkodama už „nuostabų seksą ir įspūdingą naktį“, būtent taip ir pasakė. Prašo, kad nuoširdžiai pasakyčiau kokie bus mūsų santykiai. Aš pirmą kartą gyvenime moteriai sakau, kad mes tiesiog liksim draugais. Ji atsako suprantanti, kad santykiai per atstumą nesąmonė, bet priduria, kad esant norui „viskas įmanoma“. Jaučiuosi puikiai.

Neseniai vienam socialiniam tinklapy man parašė šešiolikmetė, porą dienų pabendravom telefonu. Susitarėm susitikt, nors jau neatsimenu kiek metų nesu turėjęs reikalų su nepilnametėm. Prieš save matau suaugusį kūną, bet vaiko protą. Truputį pabendraujam, mergaičiukė drąsiai rėžia tokias „tiesas“ kaip, kad seksas vaistas nuo visų ligų ir pan. Man tas nepatiko, bet po kelių dienų vėl leidausi įkalbamas susitikt. Tada priėjom iki to, kad ji iki pusės nusirengė, prašė, kad „ateičiau“ pas ją, bet nereagavau. Neėmiau jos, atstūmiau, stebėjausi savim išlaikęs blaivų protą, pasakiau jai, kad nieko nebus. O kokia buvo jos reakcija! Ji žiauriai susinervino, kartojo, kad jos dar nė vienas nėra atstūmęs, panelė buvo žiauriai pasimetus ir nežinojo ką daryt, ji buvo priblokšta. Vėliau tą pati vakarą ji man rašinėjo kaip nori manęs ir meldė padaryt ją „laiminga bent trumpam“.  Smagu būt situacijos šeimininku.

Vytautas