Šokėjau, varom į miestą kalbinti merginų?

Šįryt nuotaiką praskaidrino neišsipildžiusi orų prognozė. Termometras už lango rodo simbolinį pliusą. Simbolinį, bet pliusą. Žadėto šalčio nesijaučia, už lango saulutė. Skambinu šokėjui. Anam laido gale energingas balsas man dar nespėjus nieko pasakyt iškart perima valdymą – Nu, ką, senuk, varom? Maniau reiks įkalbinėt. Nesitikėjau 😀

Nusėdam mano mėgstamam taške. Garuoja du puodukai kavos. Įsitaisom prie staliuko ir nuskenuojam visas paneles kiek tik matom. Šiandien čia nieko įdomaus. Papliurpiam apie gyvenimą ir persikraustom ant suoliuko lauke. Neįmanoma nesišypsot- oras idealus. Pro šalį plaukia nenutrūkstamas žmonių srautas. Viską, kas tik juda, kruopščiai skenuojam ir atrinkinėjam pro tamsius akinius. Neilgai trukus pro šalį lekia panelė. Šokėjo klausimas- imi tu ar aš? Palieku jam. Man per žema ir jau matau, kad per jauna. Po minutės matau iš tolo parvaro su šypsena. palaukiu kol grįš ir raunu į kavinę atlikt „reikalo” nes kava jau varva pro ausis 🙂 Grįžtant matau šokėją su simpatiška blondine. Atrodo ji tikrai gerai, sekundę ar dvi užpavydėjau, bet nespėjęs prie jų prieit matau kitoj gatvės pusej tiesiog šaligatviu plaukiantį variantą ir negaliu nepabandyt.
Vidutinio ūgio, liekna, gerai įdegus geltonplaukė, vilki geltonu paltuku ir įsispyrus į geltonus „ugus”. Daugoka geltonos vienoj vietoj, bet jai kažkaip viskas tinka. Atrodo nerealiai gerai. Pasiveju, prisiderinu prie jos tempo ir žingsniuoju visai šale, koja kojon, lyg būčiau geras pažįstamas, einantis kartu. Šypsausi ir vis žvilgčioju į jos pusę. Nieko nesakau. Ji irgi nedrasiai pradeda žvilgčiot į mane ir vis labiau mėtytis ir suraukus antakius „gesina” savo šypseną. Jos veido išraiška aiškiau nei aiškiai klausia- WTF?! Tai matant negaliu nesišypsot dar labiau. Matau kad ji visiškai išsimušė iš vėžių. Dabar jau ir prasižioju.

-Maloniai šiandien saulutė šviečia. Kur tavo akinukai nuo saulės?
-Dabar neturiu, o ka? išvis mes pažįstami?
-Man visi draugai. Vieni jau pažįstami, kiti kolkas dar ne.- Ji šypsosi, bet gana greitai atsipalaiduoja.
-Priėjau, nes esi dar nesutiktas mano draugas. Priėjau susipažint. – Ji šypsosi. Antakiai atsileido, nuo veido dingo „WTF?!” išraiška.
-Skubi?
-Truputį.
-Leisk atspėsiu. Eemmm… pas draugą, ane?
Ji juokiasi.
-Na taip, draugo gimtadienis, einu į gimtadienį.
Rodo rankinuke nešamą keksą ir giriasi, kad kepė pati. Apsimetu, kad pavydžiu. Klasinėju ar sugebėtų iškept vištą… tema keičia temą, sužinau kad jai 20, vardu „Ž……..”, patinka gamint, mokosi, dirba, gyvena netoli, pagiriu už stiliuką, už tai kad savim rūpinasi, kartu pastumiam ant tų kurie rūko. Nejučia prieinam kažkokį kiemą, kur jai jau reikia sukt. Kartu ten klaidžiot nesinori. Bendraut su „Ž” labai malonu ir nuo jos šypsenos šilta ant širdies, bet kažko trūksta. Nesijaučia, kad tai žmogus su kuriuo norėtūsi gert kavos puodelį po puodelio ir nesinorėtų paleist. Numerio neimu. Pagiriu jos šypseną ir tobulai sutvarkytus plaukus. Juk dėl jų ir priėjau. Jį šypsosi dar labiau. Zuika, dar truputį ir lūpos plyš 😀 Šiltai atsisveikinam.
Iki manęs „Ž” tiesiog ėjo gatve. Po manęs nustrikčioja išsišiepus, o gal dar ir draugėm pasigirs 😛 Šilta, žinant kiek teigiamų emocijų katik padaviau šiai geltonplaukei mergaitei. Jaučiuosi pats savim patenkintas.

Grįžtu atgal prie kavinės pas šokėją. Jis visdar čia, tik persikraustė su savo variantu ant suoliuko. Linksmai pažvingaliojam tryse, mergaitė grįžta į kavinę, o mes lėtai dreifuojam toliau. Iš to, kaip išsišiepus ir nenoriai nueina, suprantu, kad tas šmikis irgi laiko veltui negaišo 😀
Slenkam gatve vis pakirkindami patinkančias mergaites. Šiandien šitiem dviem negali niekas atsispirt. Šiandien čia viskas mūsų- visi šūviai sėkmingi, o pasitikėjimo daugiau nei galim panešt 😀 Tiesiog einam nuo vienos prie kitos, nerenkam jokių numerių ir mėgaujamės bendravimu. Tai nesveikai veža.

Paskutinis šūvis nustebino ir mane patį. Stovėjau ir tiesiog žiūrėjau. Šokėjas greitai suprato į ką. Išgirdau tik- wou! seni, varyk! Figūra atimanti žadą… Aukšta, kokių gal 1.75cm, ir dar plius kulnai. Liekna. Minekas. Aukštakulniai. Kojos, kurias tiesiog norisi liest, o ne aprašinėt. Juodos pėdkelnės. Net per storus kailinukus matėsi, kad po jais toli gražu ne „lenta”. Scenarijus toks pat- prisigretinu šalia, lyg būčiau kartu einantis draugelis, šypsausi, pasukęs galvą atvirai į ją žiūriu. Laukiu kol susimėtys. Ji labai greitai supranta kas vyksta- jos veide jokių „WTF?!” išraiškų, tik plati šypsena ir pro tamsių akinių viršų metamas labai naglas žvilgsnis, sakantis daug ir tuo pačiu visiškai nieko..

-Mudu turim vienodos spalvos ir vienodo stiliaus akinukus nuo saulės. Tik maniškiai daugiau gyvenimo matę. Taviškiai matosi nauji, arba labai saugomi. Massimo Dutty? Jų parduotuvėj tokius mačiau.
-Ne, Massimo Dutty brangoki. Ir pasako kažkokį brendą apie kurį nei velnio neesu girdėjęs.
Giriu, kad jų akiniai irgi labai geri. ( Ištikro nei velnio apie juos neraukiu 😀 ) Po minutės kartu renkamės šokoladą parduotuvėj. Stovėdami eilėj plepam šimtu temų iš karto. Stogą rauna jos kvepalai. Kuo ilgiau kalbu, tuo labiau ji ryja mane akim. Mes niekada vienas kito anksčiau nematėm ir niekada vienas su kitu nekalbėjom, bet jausmas toks, lyg žinom vienas apie kitą tiek, tarsi būtume vedę. Tik įpusėję eilę pasisakom vardus. Už mūsų stovinčios dvi studentės akivaizdžiai biesinasi visa tai matydamos ir vos nustygsta vietoj. Akivaizdžiai pavydi ir tai glosto savimeilę 🙂
Praėjus pro kasas čia pat prisigretina ir šokėjas su savo šokolado plyta, kuri pagal gabaritus labiau primena duonos kepalą, o ne šokolado plytelę 😀 Pasiimu panelės „K…….” numerį ir tryse palydim ją iki darbo. Atsisveikinam ir lėtai su šypsenom tysiamės iki geldos.
Mesteliu šokėją iki namų. Nuvažiuodamas dar užmatau kaip šokėjas čia pat, iškart išlipęs iš geldos, sėkmingai susistabdė variantą, vertą pavydo. Palikau juos du ten aiškintis viens ant vieno 🙂 Bet apie tai jis pats papasakos, jei norės. Nuroviau į ofisą tęst dienos darbų. Nuotaikos puikios. „Pasisocialinom” šiandien kaip reikiant. Pamažu virtau į nuo to priklausomą socialinį „narkomaną” 😀
Vakare su panele „K” pasikeičiam kokiu šimtu SMS. Dar tik ketvirtadienis, o jau iki smulkmenų suplanavom rytojaus vakarą dviese. Įdomios pažinties ir geros dienos pradžia 🙂

BLOGIS