Šuniškas elgesys

Kai danguje griaudėjo perkūnas ir tviskėjo žaibai, mano rankos slydo jos užpakaliu. Buvome  pažįstami vos valandą ir slėpėmės telefono būdelėje. Lauke barbeno naktinis lietus, o jos moteriškumas kėlė šiurpuliukus mano kūne.

Pirmą kartą mūsų žvilgsniai susitiko ant Baltojo tilto. Prasilenkėme, tačiau netrukus pasivijęs sustabdžiau. Kelias sekundes nieko nesakiau. Kol nužiūrinėjau nuo kojų iki galvos ir atvirkščiai, nuraudęs Justės veidas šypsojosi.

Po kelių dienų telefone radau žinutę su linkėjimais. Tai buvo ženklas, kad mergina nori išeiti į pasimatymą. Vėliau ji prisipažino tokį vyro elgesį patyrusi pirmą kartą savo gyvenime.

Koks yra šuo, pamatęs kalę? Nelaukiantis leidimų. Nuo pirmų akimirkų liečiau jos rankas, kišau pirštus į plaukus, uosčiau juos ir demonstratyviai nužiūrinėjau kūno linijas, suknelę. Žmogus nuo šuns skiriasi tuo, kad slepia savo prigimtį. Būtent todėl man patinka būti šunimi.

Kai pradėjome flirtuoti, ėmiau žaidimą kelti į kitą lygį. „Praėjusią vasarą mano ranką operavęs gydytojas rekomendavo ją tiesti į šoną“, – nusijuokiau ir po akimirkos apkabinau.

Po medžiu sėdėdami pasakojome vienas apie kitą ir laukėme lietaus. Kadangi ji baiminosi griaustinio, palikome parką ir nenulaikydami šypsenų Gedimino prospekte jau ėjome susikibę. Prieš tai ji bėgiojo nuo manęs, nes kitų žmonių akivaizdoje vėl uosčiau plaukus. Po kurio laiko neištvėręs pasakiau, kad privalome prisėsti.

Kvėpiau tvankų orą, jaučiau nugara bėgančius prakaito lašus. Uždėjau koją ant kojos, nes kunigaikščio gatvėje stojosi ir mano gediminas. Visą laiką žingsniuodamas gėrimo buteliu slėpiau ir, jei atvirai, raustu rašydamas šią eilutę. Bet man ne gėda, nes tokį sutvėrė gamta, o ta moteris kaitino kraują.

Prasidėjo nuostabiausias vasaros lietus. Pasukome Katedros link, o prie pėsčiųjų perėjos Justė juokėsi, nes klausiau, ar tekės šią naktį už manęs. Lijo kaip iš kibiro. Turėjau rasti mums kitą stogą.

Pasileidome bėgti į telefono būdelę, kur tylėdami vėl apsikabinome. Toliau uosčiau plaukus, kaklą, delnu bėgiojau per nugarą, kišau koją tarp jos kojų. Man trukdė Justės rankose buvę saulės akiniai ir sąsiuvinis. Paėmiau juos ir padėjau tam, kad ir ji galėtų liestis.

Apsukęs merginą prispaudžiau prie savęs. Kai galiausia rankos nusviro į intymias zonas, Justė išsprogusiomis akimis priminė, jog dar nespėjome susipažinti. Tačiau nenustojau erzinęs –  tampiau kelnaites, klausinėjau jų spalvos. Telefono būdelėje pirmą kartą lūpomis paliečiau jos žandą.

Po vidurnakčio atsidūrėme prie jos namų. Justė pasisiūlė iškviesti taksi, tačiau pasakiau niekur nevažiuosiąs, nes nakvosiąs pas ją. Tokio atsakymo ji nesitikėjo ir iš pradžių nė neketino sutikti. Prirėmiau prie sienos, apkabinau, glosčiau, liečiau ir po pusvalandžio gulėjau jos lovoje.

Kai dar rakino duris, ji manė, jog miegosiu tik sofkutėje. Vos suderėjome nakvynę jos lovoje,  pradėjome ginčytis iš naujo. Atsisakiau gulti prie sienos, kur, neva, ten ji nepratusi miegoti. Šuo turi ne tik uostyti, bet ir pagalves sustatyti. Katytei beliko nubėgti į vonią pasirūpinti savo grožiu.

Prieš tai kvatodamas kartojau, kad man beprotiškai patinka tų namų veidrodžiai. Ji persirenginėjo. Pasilenkusi kuitėsi spintoje ir nė nemanė, kad veidrodyje spoksau į jos dailų užpakalį. Kai galiausiai suprato, atsisukusi kraipė galva ir, šypsodamasi, žadėjo kitą kartą uždengti visus.

Užgesinome šviesas ir Justė paklausė: „Kur nori, kad pabučiuočiau? Į kaktą, nosį, smakrą ar kaklą?“ Rinkausi smakrą, nes žinojau, kad taip bus lengviausia pagauti jos lūpas. Taip ilgai užsižaidėme,  bet galiausiai pasiekėme savo tikslus. Nuo lupų perėjau prie kaklo, krūtinės. Kai Justė pradėjo glostyti manosios plaukus, įsidrąsino ją kandžioti, užkišau pirštus už jos kelnaičių ir pamažu traukiau žemyn.

Septintą valandą skambėjo žadintuvas, bet dar keliolika minučių gulėjome lovoje. Šeimininkė pašoko iš lovos, susirišo rudus plaukus ir užsimetė ružavą chalatą. Pats virtuvėje valgiau bananą, stebėjau ją ruošiančią pusryčius. Kartas nuo karto pažnaibiau. Vėliau supratau suklydęs per anksti išlipęs iš lovos, kadangi maistą ji norėjo pristatyti ten.

Pagamino keistą patiekalą, kurį pati vadina kiaušinuku. Skonis specifinis. Toks, kad po pirmojo kąsnio užsikosėjau. Užgėriau arbata, šyptelėjau, kad visai skanu. Valgėme ir nenuleidome akių vienas nuo kito.

Kieme lijo taip pat stipriai kaip ir praėjusią naktį, todėl į darbus išėjome su dviem skėčiais. Ji davė savąjį ir paklausė, kada jį atnešiu. Tai reiškė, kad ji nori vėl susitikti. Netoli Lukiškių aikštės pasibučiavome ir pasukome savais keliais.

Justė iki šiol nesupranta, kaip man pavyko įsibrauti į jos namus ir diktuoti savo sąlygas. Tačiau mano agresyvumas jai leido ne tik atrodyti, bet ir jaustis patrauklia moterimi. Apie pirmą pasimatymą ji kalba jau visą mėnesį, nes patyrė drebėjimą savo širdyje.

Patrauklus Vyras mokinys – A.P