Trumpa istorija Vilniaus „Paparacių“ klube

Velykų proga, vieną šeštadienį su draugu  nusprendėme nuvažiuoti į klubą ir susipažinti su naujais žmonėmis. Išgėrėme brendžio su kola. Iš spintos traukiau marškinius, kelnes, švarką. Užsimetėme paltus ant pečių ir iškeliavome.

Vilniuje tą Velykų dieną buvo mažai žmonių, nes dauguma jų buvo grįžę į savo gimtuosius miestelius. Vienas iš Vilniaus naktinių klubų visiškai „nekvepėjo“ žmonėmis ir dar prašė 10Lt už ėjimą. Mano bičiulis, užmetęs akį į klubą ir matydamas, jog ten visai tuščia, pasakė: „Norite, jog mes jums mokėtume 10LT už tuščią klubą?“. Į šį klausimą atsakė vaikinas ir mergina, dirbantys tame klube: „tokios taisyklės“. Teko išeiti iš klubo.

Keliavome toliau. Žibintais nuklotas miestas buvo apytuštis. Su partneriu žinojome, jog blogiausiu atveju mes galime tiesiog gatvėje susipažinti su naujais žmonėmis. Nieko kito nebeliko, kaip išbandyti Vilniaus Paparacių klubą, kadangi kitus klubus buvome jau „išaugę“ arba kontingentas, esantis tuose klubuose, nekėlė mums stipraus susidomėjimo. Mūsų laimei, einant Gedimino prospektu pamatėme, jog šalia klubo Paparaciai stoviniuoja žmonės. Mintyse nuskambo žodžiai: „kaip svarbu žinoti kuo daugiau vietų ir turėti kuo didesnį pasirinkimą tarp klubų“.

Vilniaus Paparacių klubas buvo atsinaujinęs. Įėjus pro duris, ant sienų kabėjo nespalvoti žmonių portretai 1980-90 metų. Retro stilius čia puikiai tiko prie didžėjaus grojamos muzikos ir sklindančių šviesų. Klubas nebuvo didelis. Oficialiai jis vadinasi klubas – baras, kurį aš labiau pavadinčiau baru, nes patalpos centre juosiasi didžiulis kvadratinis baras, prie kurio žmonės po įtemptos savaitės mėgaujasi baro – klubo siūlomais kokteiliais.

Pasitenkinimą kėlė tai, jog buvo išklotas puikus, specialiai šokiams pritaikytas parketas. Deja, čia niekas nešoko, o dauguma dairėsi ir laukė: „nagi, kas pradės?“. Alfa Vyras, atėjęs i naują aplinką, yra spektaklis ir žmonės žiūri jo spektaklį. Alfa Vyras niekada nebus žiūrovas, nes tokiu atveju jis vaidins pasyvią, nedominuojančio vyro rolę.

Pirmasis mano priėjimas prie dviejų sėdinčių merginų. Mano tikslas – paturėti kuo smagesnį ir įdomesnį pokalbį bei pakviesti kažkurią merginą šokiui. Prieinu ir su šypsena veide paklausiu merginų: „sveikos merginos, atsiprašau, jog pertraukiau jūsų pokalbį. Mes su draugu susiginčijome, kas yra geresni vairuotojai, vyrai ar moterys, kaip jūs manote?“ Po kokių penkių minučių atėjo nauja mergina, kuri atrodė iš šių merginų geriausiai. Jos pečius dengė ilgi, tiesūs geltoni plaukai. Storos lūpos ir didelės akys jos veidui suteikė grožio.

Dažnai taip atsitinka, jog tu per kelias sekundes pajauti, ar moteris yra suinteresuota tavimi ir ar bus linkusi į pokalbį. Iš atėjusios merginos tai jaučiau. Kaip ir visada, bus bent viena mergina, kuriai tu nepatiksi ir „netiesiogiai“ norės jog tu nueitum, bet visada bus mergina, kuriai patiksi, jeigu sugebėsi skleisti Alfa Vyro savybes.

Bendravimas su šiomis damomis pakrypo apie Alfa moterį ir nauja atėjusi mergina pasakė: „Tu daug google skaitai“, o kitos vartė akimis ir nesuprato, kas ta Alfa Moteris. Tada prasidėjo visas įdomumas. Mano pasakojimai, kuo skiriasi šios dviejų rūšių moterys pralinksmino visas merginas. Paturėjome smagų pokalbį, bet aš nepakviečiau pašokti. Man nepavyko ir vienas iš tikslų nebuvo pasiektas. Džiaugiausi tuo, jog pabandžiau, nuėjau ir įgavau patirties.

Sekantis priėjimas nustebino mane patį. Tame pačiame klube aš pamačiau vieną vyrą, kuris buvo su 5 merginomis. Akivaizdžiai matėsi, jog jis – grupės Alfa Vyras. Priėjau ir pasakiau: „Sveiki, atsiprašau, jog nutraukiau jūsų pokalbį. Pamačiau jūsų šaunią kompaniją ir nusprendžiau paklausti tokio klausimo. Vakar su drauge diskutavome, kas geresni muzikantai, vyrai ar moterys?“ Didesnį dėmesį kreipiau į vyrą. Kiekvienas pareiškė savo nuomonę, o aš vėliau jiems papasakojau istoriją, kaip vienas mano draugas įkūrė muzikos įrašų kompaniją.

Aš žinojau, jog man reikia gauti vyro pripažinimą ir stengiausi jį izoliuoti. Po dviejų minučių kalbėjomės tik dviese su vyru. Ir žinotę ką? Su vyru aš paturėjau daug įdomesnį ir linksmesnį pokalbį nei su merginomis iš jo kompanijos. Šis vyras dirba su nafta Norvegijoje. Sprendžia rinkodaros klausimus „Statoil“ degalinėje. Pašnekėjome su juo apie gyvenimą Norvegijoje ir Lietuvoje. Apie moteris ir apie gyvenimo aistras. Jaučiausi taip puikiai, jog tarp mūsų tvyrojo puiki nuotaika, kiekvieno išklausymas ir supratimas.

Vėliau vieną merginą iš jo grupelės pasikviečiau šokti. Vidury baro – klubo Paparaciai šokių aikštelės mes sukomės šokių ritmu. Jaučiau didelį malonumą šokių aikštelėje. Moteris puikiai klausė vedimo, o Salsos ir Bačiatos šokių žingsnelių miksas čia visai neblogai „klijavosi prie muzikos. Pašokę grįžome pas kompaniją. Ją palikau pasiėmęs vyro ir merginos, su kuria šokau, kontaktus.

Parkeliavome su draugu namo ir pasakojome vienas kitam įspūdžius. Vakaras praėjo puikiai ir džiaugiausi, jog mes išvykome. Kai pradėjau į vyrus žvelgti ne kaip į konkurentus, o kaip į žmones, su kuriais galiu įdomiai pabendrauti, bendradarbiauti gyvenime, padėti jiems ir man pasiekti savo tikslų, atsirado visos galimybės. Mišrios grupės tapo nebe tokiu rimtu įššūkiu. Tą vyrą grupelėje matai ne kaip grėsmę keliantį individą, bet kaip kolegą, kuris tau gali padėti gyvenime.

Šiais laikais, kai verslas yra tiek pažengęs, jo sėkmę labiau lemia ne verslo idėja, kapitalas ar dar kažkas, bet tai, kaip sugebi bendradarbiauti su žmonėmis. Verslas prasideda nuo būrio žmonių ir bendradarbiavimo. Septyniolikmečiui Antony Robbinsui, šiuo metu vienam garsiausių sėkmės mokytojų, garsus komentatorius pasakė: „Tu turi išmokti kalbėjimo meno“ ir pasieksi viską, ką norėsi gyvenime.

Šokėjas