Skype
Verslas - Kaip suprasti, kad tau meluoja - Patrauklusvyras.ltPatrauklusvyras.lt

Verslas – Kaip suprasti, kad tau meluoja

verslas kaip suprasti kad meluojaApie galimybes

Sveiki, mieli skaitytojai, čia vėl Paulekas. Jeigu skaitėt mano prieš tai rašytą straipsnį galit prašokt iki antros pastraipos, bet tiem kas apie mane ir Dovydėlį (vardas pakeistas) nežino, tai trumpai. Turėjom gerai įsisukusį bizniuką Vokietijoj, bet vyriausybės buldozeris sutraiškė mus ir likom basi kaip suskiai ir dabar viską kurt iš naujo reiks, gerai yra tas, kad lėtai, bet įsivažiuojam ir nauja firma juda į priekį. Beabejo, nepamiršim tų kurie išklauso, padeda (Patrauklusvyras.lt administracija, mokytojas (šokėjas) ir draugų), o tie kurie prieš mus pasiuntė vyriausybinę griovimo mašiną (Darelis Dūhelis) dar pasigailės 🙂 .

Realiai, kai turėjom versliuką Vokietijoj, atsirado gausybė uniformuotų bizonų kurie siūlė kišt mūsų pinigus į visokius investicinius projektus: NT, parduotuvės, verslai, xu*slai ir t.t. . Mes tuo metu neįtardami, truputėlį pinigėlių įdėjom į vieną perspektyvų projektą Hamburge kuriam statė kotedžus, ten mum tas Mikis agentas prisakė, kad visi kotedžai jau nupirkti, čia reik tik investuotojų, po 4 metų atsiimsit 4x kiek įdėjot, nesivaržydami su Dovydėliu pis*elėjom po 15 000 eurų. Po mėnesio, negavę nė vieno pranešimo iš mūsų Investicijų „bičiulio“ Giunterio, nulėkėm nurodytu adresu pasižiūrėt kaip vyksta statybos. Na**i Na**i buvo vieninteliai mano žodžiai iš mano burnos pamačius, kad ta vieta kur turėjo būti statomi : „Lovanchia Hütte“ buvo apleista, vidury išrausto lauko stovėjo sulaužyta cemento maišyklė ir skardinė būdelė, jokių ženklų, kad ten kažkas vyko pastaruosius mėnesius.

Dovis tuo metu plėšė cigarą ir pasiūlė varyt ieškot Giunterio, bent jau jis mums taip prisistatęs buvo, ir paklaust kame replės, nuvykę į jo nurodyto ofiso adresą radom chalabūtkę kurioj kvailiojantis it klaunas, žmogysta rėkavo, kad nebeskris ir tašių nebenešios… Ten buvo senasis Hamburgo beprotnamis… Supratę, kad buvom nevaikiškai api*isti, nulėkėm į policiją ir surašėm protokolą, pasirodo tas pats Giunteris siautėjo Hamburgo regione ir buvo išviliojęs apie 250 000 eurų.

Siūlydamas ultra pelningus projektus tiesiog gerai išnaudodamas kūno kalbą, silpnas kitų vietas, pasiruošęs kiekvienoj situacijoj išnaudot socialinius įgūdžius, pateikęs itin kokybiškai klastotus dokumentus, vairuodamas tuo metu naujausią Mersedesą tikrai sukūrė rimto verslioro įvaizdį. Policija Vokietijoje operatyvi ir savaitės bėgyje čiupo Giunterį besislapstantį 50 km už mūsų miesto, kaimo bare, jis buvo su dirbtine barzda. Jo tikras vardas buvo kitoks (Klausas), mes, pasirodo vieninteliai jam sumokėjome grynais ir savo pinigus atgavome nepaliestus, už savaitės. Matote, nors ir padarėme klaidą, likimas viską sutaisė į savo vietas, o patirtis kurią įgavome – auksinė.

Todėl, kai už mėnesio pasirodė Lietuvis, tautietis, prisistatė esąs iš mūsų mokyklos, kurią baigėme, tik buvęs metais ar dviem jaunesnis, buvom įžvalgesni. Pakalbėję apie mokytojus, paprikolinę, parodėme viens kitam atostogų nuotraukas, apsikeitėme duomenimis, jis pasakė, kad išgirdo iš mūsų bendro pažįstamo, kad mes čia neblogai sukamės.

Supratę kur link eina pokalbis, suklusome. Justelis turi keistą įprotį prieš įtemptą pokalbį pasikasyt klyną, žinojau šitą, bet pamatęs vis tiek pradėjau juoktis, mūsų draugas nesuprato, ir pagalvojo, kad mes juokiamės iš jo. Panaudoję socialinius, raminimo įgūdžius sutramdėme šiektiek įširdusį pašnekovą, šiek tiek patylėjome, tada visi skaniai pasijuokėme ir jis tęsė savo pasakojimą.
-Žėkit, PLC Bolas (prekybcentris pakeistas) ir „Nesavas“ turiu parduotuves kuriom vežu rūbus, iš Lenkijos, nes jie gerai Lietuvai pritaikomi – transportu pasirodo užsiiminėjo šis vyrukas
– Kadangi jūs čia gerai sukatės, padėkit man, susimetam ant naujos furos, per pusę. Viską ką ji nuveš, 40% jums atiteks. Per mėnesį gausis apie 5 000 eurų. Labiau apsimoka, nei iš visokių Turkijų vežt. – Ant popieriaus skamba neblogai, bet turėdami rūgščios patirties, sakėm jam paskambinsią rytoj.

Dėjom du zvanokus pas pažįstamus į rūbų parduotuves ir paklausėm ar tikrai tiekėjas yra tas, pas mus apsilankęs vyrukas. Nė vienas apie jį nebuvo net girdėjęs. Supratę, kad vėl esam bandomi api*ist, nusprendėm mūsų naujai sutiktą aferistą Mindaugėlį (vardas pakeistas) patys pamokyt. Pasiruošėm tam, kad jis pavydus žmogus ir mes panaudosim savo technikas ir jis pralaimės kovą pasiruošusiems užsigrūdinusiems, patyrusiems verslininkams.

Susiskambinę su juo, pasakėm, kad turim kitokį pasiūlymą ir tegu jis nešąs savo taukuotą subinę kuo greičiau į mūsų ofisą. Pakalbėję jį supažindinom su mūsų pasamdytu „vairuotoju“ ale su kuriuo jis dirbs, mes atseit nuomojam jam fūrą, jis nuveža, priduoda, po 5 vežimų apie pirkimą galvosim. Laukėm kol jis palūš ir prisipažins ar bent jau nepasirodys, bet jis buvo tvirtos valios mikis. Pasirodė sutartu laiku, sutartoj vietoj susitikt su mūsų vairuotoju : Otto. Otas, patikinęs mus kad krovinys pakrautas, pilna fura drabužių dėžių privertė mus jaudintis, gal mes suplanavom operaciją, o įvyko nesusipratimas ir jis realiai pristato tuos rūbus.

vejamės fūrą verslasŠokom į mano BMW su Dovydėliu ir spaudėm autobanu 210+, bandydami prisivyt mūsų furistą, atšaukt viską, nes su juo nebėjo susisiekt. Buvo vakaras ir pagal mūsų planą, lenkijos pasienį jie turėjo stot viešbutį, gyvent vienam kambaryje, o naktį Otas tyliai išsliūkinti paėmęs visus jo dokumentus ir rūbus su fura grįžt atgal, ir tas „Mindaugėlis Melagėlis“ liktų be supis*o skatiko ir dokumento, pasienį, kur 20 km aplink nieko nėra. Atlėkę prie viešbučio neradom savo furos, tačiau palaukę 2 min gavom kažkokią suveltą žinutę iš Otto :“ Ich wdre 15 Munten“ išvertę iš suveltos vokiečių kalbos supratom, laukt reiks dar 15 min. Matyt rašė skubėdamas. Pastatėm Bimerį už kampo ir laukėm kaip tikroje pasaloje iš kokio veiksmo filmo.

Adrenalino ne*ujovai. Justelio rankos dreba, mano širdis daužos, nežinom ko laukt, tačiau kontroliuoji tą baimę ir jauti, kad vistiek tu situacijos šefas esi. Susivaldę, pamatėm įsukančios fūros šviesas. Otas sėdėjo už vairo ir ramiai pastatė furą. Tamsiame Vokietijos pasienio lauko vidury stovėjo atrodo vienui vienas viešbutis ir it veiksmo filmo veikėjai viską iš šono stebėjome mes, su Dovydėliu… Keli stovintys žibintai tik sustiprino atmosferą, o pralekiančių mašinų garsai iš už 6 km esančio autobano buvo vos girdimi, ten jauties vienui vienas. Pasižėjęs į Dovydėlį, daviau jam ženklą be žodžių. Per sms paklausėm palikti ji viena versleOtto kuriame jie kambaryje, jis atsakė kad 28 ir mes nuėjome link to numerio . Priėję iš galinės pusės, krūmų apsuptą viešbutuką, pradėjome klausytis kas vyksta viduje 28 kambario.

Sugirgždėjo šalimais esančios kito kambario durys ir mes šokom į tankius, spygliuotus krūmus. Susiplėšiau paltą, bet tas man rūpėjo mažiausiai. Gavę dar vieną Otto žinutę paskambinti jam už 5 min . Palaukėm ir pasukom jam, jis pasinaudojęs proga, kad Mindė Gigantiškas trioxala, „išėjo nusičiurkšt“, pakėlęs ragelį jis greitai, neleisdamas įsiterpt, išpasakojo, kad visą kelionę myžčiojo Mindaugėlis, kad tik aš pasitraukčiau nuo fūros vairo, eičiau pamiegot ar kavos nupirkt, matyt bandė pabėgt. Dabar esą išėjo pažėt ar nepaliko telefono į fūrą.

Tuopat metu išgirdom užsivedinėjantį galingą dyzelinį motorą. Metėm ragelį ir visu greičiu pisom link aikštelės, pamatę, kad įstrigęs, atbulomis it dalbajobas Mindaugėlis bandė išvažiuot, dėl streso, nors matyt ir furos normaliai nevairavęs buvo, užstrigo apsisukinėdamas su priekaba, pribėgę, du gan tuo metu augaloti, vyrai užšokom ant kabinos iš abiejų pusių ir atidarę duris išlupom jį. Metęs jį ant žemės, liepiau Doviui užgesint furą, o pats puoliau gaudyt jau bėgt pradėjusį aferistą. Būdamas striukas, stambaus sudėjimo jis toli gražu nebuvo atletiškas kiek aš, o Otas pasirodo, išgirdęs šurmulį kieme suskubo padėti ir bėglį jau buvo sučiupęs ir pargriovęs tvirtomis vokiškomis rankomis talžė jo pasigailėtiną snukį.

Kas vyko toliau į detales nesileisiu, bet savo pamoką jis išmoko. Valgymas per šiaudelį matyt padėjo. 🙂 Bet nors čia ir supratom, kad bando mus apipist, nepriėmėm pačios geriausios taktikos, tikras verslo alfa tiesiog būtų jį pasiuntęs nx, arba padavęs policijon. Mažiau vargo pačiam, nereikia stresuot dėl detalių, kaip viskas pasiseks t.t. .

Svarbu nepamiršt, patirtis – neįkainojama. Nevisiems pasiseka viską padaryt iš pirmosyk, reikia nebijoti klysti, tada iš klaidų mokytis ir siekti tobulumo. Naudoti socialinius ir visus įgūdžius išvengti pavido kupinų lochų kurie jus temps žemyn. Naudokitės galimybėmis ir turėsit axujienai turiningą gyvenimą.

Paulėnas

Pirmasis Straipsnis – Čia

Biznis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

  • Krepšelis

  • PRENUMERUOK Tiesiogines Transliacijas

  • >
    Registruokis seminarui!
  • Kaip Pasitikėti Savimi – Turėti Milijardierių Klientų ir Svajonių Moterį