Mokinio jausmai po Alfa Vyras mokymų pirmųjų dviejų pamokų

alfa vyras mokymaiP. S Stilistika ir gramatika netaisyta. Palikta autentiškumas ir orginalumas

„Prieinant prie panos ir ja uzkalbinti ganetinai sunku , nezinai ko tikiesies priejes prie jos ir kaip savo kuna kalba kalbeti kad ja sudominti .Taciau kad prieiti prie panos reikia tureti drasos ir buti pasitikinciam savimi , Drasos turiu uztat ryzto neturiu ,tai padaryti . Bunant neriztingu tuo paciu bunu ir nedrasus , o nedrasus tai nepasitikintys savimi , kai pradedu nepasitiketi savimi tuomet visa tai uzgniauzia mano styprias savybes ,tokia kaip drasa, pasitikejimas .

Sulyg nepasitikejimu auga riba kuria vis sunkiau iveikti. Perzengus ryzta ir tapus drasiu priejus prie panos ir ja uzkalbinti smegenyse kaip per uragana buna , visos mintys begioja sunku is ju isrinkti tinkamas ,atsiranda sustojimai pokalbio metu, nepasitikejimas, ta pajutes prarandu jau koncentracija ir demesi ties panele, uzuot susiemes . Taciau su tuokiom situacijom as nesu susidures iki siol kaip prieinant prie panos ir uzkalbinant jas nevarzant saves , nesinervinant ,buti atsipalaidavusiu ir atpalaiduoti pasnekove.

Atrode sunkoka ir to niekad nedarydavau nes man buvo nesuvokiama kaip taip padaryti . Taciau yra buvo ne vienas atvejis kai pana prieidavo ir uzkalbindovo mane , pasmaikstaudavom , pabendraudavom , bet nieko nepesdavau , nes nemokejau perimti iniciatyvos bendraujant su panom.

Per pirma pamoka man buvo viskas idomu ir nezinojau kokia linkme pasisuks susipazyndinimas su panomis ir priejimai kokie bus. I priejimus eidavau drasiai po paskatinimu uzuot nieko nepesdavau ir buvau greitai atsumiamas , nieko kito ir nereikejo tikietis , nes as tik buvau susidurias su tokiais priejimais ir kaip elgtis per juos , per antra pamoka ryztas uzgniauze drasa ,ir sunkiau jau prieidavau prie panos , priejes prie grazios ir sexy panos as sugebejau ja gerai uzkalbinti , pasitikejimas atsirado , pradejau laisviau jaustis , pradejau netik bendrauti bet ir pradejau kalbeti kuno kalba , kas mane dar labiau atpalaidavo .

Taciau bendraujant ilgiau po truputi krito mano pasitikejimas savimi , pradejo skverbtis mintys ka pasakyti kaip pasielgti , tam tikru atveju pasimesdavau i pabaiga bendravima ,nustojau kuno kalba gestikuliuoti grizdavo nepasitikejimas savimi , o nepasitikejimas savimi grizdavo del to kad darydavau esmines klaidas ,kuriu reiketu isvengti. Nors beigesi priejimas nesekmingai , uztat jausmai uzpludantys tuo metu ir per ta visa bendravima buvo saunus ,jei as taip padariau tai ir padarysiu dar karta tik stengsiuos vengti klaidu .

Kaip sakoma mes visi klystam , o klystam tam kad galetume pasitaisyti ir patobuleti. Pasiteise mes patobulejam, o patobuleja tampam labiau pasitikintys savimi ir jau galime patarti kitiems kokiu klaidu reiktu vengti , kad ir jie neuzliptu ant tu paciu sakiu kaip ir mes uzlipome. O pasitikejimas savimi gali nuversti gyvenime kalnus , padaryti ji spalvingu ,ir tapti laimingu gyvenimu ir dziaugsimes kiekviena miela akimirka.”

Arturas

Patrauklumas

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *