Sapnavau tokį gerą sapną- kažką apie papus, kojas ir šiknas.. Bet kur tau! Ilgai gerai būt negali- pažadino skambantis telefonas. Išdžiūvusia gerkle atsilepiau ir suurzgiau „NuKoBlę” ar kažką panašaus. Kol balsas anam ragelio gale aiškino apie techninius nesklandumus darbe, Read
Kurį laiką laužiau galvą kaip susijęs savęs fizinis tobulinimas su geresne psichologine savijauta ir kaip šis ryšys veikia bendravimą su nepažįstamais žmonėm. Nemokėjau to tiksliai apibrėžti, nors, kad toks ryšys yra ir, kad jis paveikia aplikinius dar nespėjus prasižioti, nei neabejojau. Read
Eilinė darbo diena. Varau į darbą. Žadėti pavasario šalčiai grįžo. Nors ir šviečia saulutė, termometras rodo -5. Negana to dar ir pirštines namie palikau. Life sucks 😀 Vistiek braunuosi siaurom senamiesčio gatvelėm link darbo, nors ir gerai žinau, kad šiandien ten nelabai yra ką veikt. Eismo srautas juda lėtai, tad tai puiki proga nužiūrinėt praskubančių merginų kojas, užpakalius ir kitus privalumus. Read
Šįryt nuotaiką praskaidrino neišsipildžiusi orų prognozė. Termometras už lango rodo simbolinį pliusą. Simbolinį, bet pliusą. Žadėto šalčio nesijaučia, už lango saulutė. Skambinu šokėjui. Anam laido gale energingas balsas man dar nespėjus nieko pasakyt iškart perima valdymą – Nu, ką, senuk, varom? Maniau reiks įkalbinėt. Nusėdam mano mėgstamam taške. Garuoja du puodukai kavos. Įsitaisom prie staliuko ir nuskenuojam visas paneles kiek tik matom. Šiandien čia nieko įdomaus. Papliurpiam apie gyvenimą ir persikraustom ant suoliuko lauke. Read
Antradienio popietė. Kartais, kai darbas darbo neveja, tokiu laiku užsuku senamiestyje į savo mėgstamą kavinukę. Šiandien diena būtent tokia. Relaxas. Niekur skubėti nereikia. Pasiimu juodos kavos ir tingiai susmunku prie staliuko šalia lango. Maloniai šviečianti saulutė nori nenori priverčia šypsotis. Prie gretimo stalelio dvi mergaitės. Viena vidutinio ūgio, juodaplaukė Read
Per radiją pranešė, kad nuo rytojaus orai subjurs. Dar geriau- dviem savaitėm ar panašiai. Ok. Ok.. Dvi dienas trukęs pavasaris irgi neblogai. Geriau nei nieko. Nutariau nepraleist tokios reto gražumo dienos ir po pietų išlyst į miestą. Kas žino kada vėl nuskils paslampinėt gatvėm tokiu geru oru. Pasukau „Šokėjui”. Šį kartą atsisakė eit kartu. Ok, kitą kart :)Netrukus po nosim garuoja pusė litro juodos kaip smala kavos. Apsidairau. Kavinėj nei vienos dėmesio vertos patelės. Su kavos puoduku rankoj išvirstu pro duris ir išsidrebiu ant suoliuko. Read
>
Sapnavau tokį gerą sapną- kažką apie papus, kojas ir šiknas.. Bet kur tau! Ilgai gerai būt negali- pažadino skambantis telefonas. Išdžiūvusia gerkle atsilepiau ir suurzgiau „NuKoBlę” ar kažką panašaus. Kol balsas anam ragelio gale aiškino apie techninius nesklandumus darbe, Read 
Kurį laiką laužiau galvą kaip susijęs savęs fizinis tobulinimas su geresne psichologine savijauta ir kaip šis ryšys veikia bendravimą su nepažįstamais žmonėm. Nemokėjau to tiksliai apibrėžti, nors, kad toks ryšys yra ir, kad jis paveikia aplikinius dar nespėjus prasižioti, nei neabejojau. Read 
Eilinė darbo diena. Varau į darbą. Žadėti pavasario šalčiai grįžo. Nors ir šviečia saulutė, termometras rodo -5. Negana to dar ir pirštines namie palikau. Life sucks 😀 Vistiek braunuosi siaurom senamiesčio gatvelėm link darbo, nors ir gerai žinau, kad šiandien ten nelabai yra ką veikt. Eismo srautas juda lėtai, tad tai puiki proga nužiūrinėt praskubančių merginų kojas, užpakalius ir kitus privalumus. Read 
Šįryt nuotaiką praskaidrino neišsipildžiusi orų prognozė. Termometras už lango rodo simbolinį pliusą. Simbolinį, bet pliusą. Žadėto šalčio nesijaučia, už lango saulutė. Skambinu šokėjui. Anam laido gale energingas balsas man dar nespėjus nieko pasakyt iškart perima valdymą – Nu, ką, senuk, varom? Maniau reiks įkalbinėt. Nusėdam mano mėgstamam taške. Garuoja du puodukai kavos. Įsitaisom prie staliuko ir nuskenuojam visas paneles kiek tik matom. Šiandien čia nieko įdomaus. Papliurpiam apie gyvenimą ir persikraustom ant suoliuko lauke. Read 
Antradienio popietė. Kartais, kai darbas darbo neveja, tokiu laiku užsuku senamiestyje į savo mėgstamą kavinukę. Šiandien diena būtent tokia. Relaxas. Niekur skubėti nereikia. Pasiimu juodos kavos ir tingiai susmunku prie staliuko šalia lango. Maloniai šviečianti saulutė nori nenori priverčia šypsotis. Prie gretimo stalelio dvi mergaitės. Viena vidutinio ūgio, juodaplaukė Read 
Per radiją pranešė, kad nuo rytojaus orai subjurs. Dar geriau- dviem savaitėm ar panašiai. Ok. Ok.. Dvi dienas trukęs pavasaris irgi neblogai. Geriau nei nieko. Nutariau nepraleist tokios reto gražumo dienos ir po pietų išlyst į miestą. Kas žino kada vėl nuskils paslampinėt gatvėm tokiu geru oru. Pasukau „Šokėjui”. Šį kartą atsisakė eit kartu. Ok, kitą kart :)Netrukus po nosim garuoja pusė litro juodos kaip smala kavos. Apsidairau. Kavinėj nei vienos dėmesio vertos patelės. Su kavos puoduku rankoj išvirstu pro duris ir išsidrebiu ant suoliuko. Read 
